Teisės aktų naujienos

Pakeistas Pelno mokesčio įstatymas

Aktualu pelno nesiekiantiems vienetams, vykdantiems komercinę veiklą

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 46-3 straipsniu įstatymas
(2018-06-28 Nr. XIII-1333, TAR 2018-06-30, kodas 2018-10976, įsigalioja 2019-01-01)

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 463 straipsniu įstatymas įsigalioja 2019-01-01. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį.

Pelno nesiekiantiems vienetams, vykdantiems komercinę veiklą, buvo taikomos didesnės pelno mokesčio lengvatos, negu tą pačią komercinę veiklą vykdantiems kitokias verslo organizavimo formas pasirinkusiems vienetams. Nuo 2019-01-01 pelno nesiekiantiems vienetams didesnių lengvatų nebebus. Šiuo pakeitimu siekiama suvienodinti apmokestinimo sąlygas vienetams, vykdantiems ūkinę komercinę veiklą, nepriklausomai nuo jų pasirinktos verslo organizavimo formos.

ĮSTATYMO NUOSTATOS

Pelno mokesčio įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 2 dalis pakeista, o šio straipsnio 4 dalis pripažinta netekusia galios:

(5 straipsnis. Mokesčio tarifai)

„2. Vienetų (išskyrus pelno nesiekiančius), kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, kitų mokestinių laikotarpių apmokestinamasis pelnas – taikant 5 procentų mokesčio tarifą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus. Šioje dalyje nustatytas 0 procentų mokesčio tarifas taikomas tik tokiam vienetui, kurio dalyvis (dalyviai) yra fizinis asmuo (fiziniai asmenys), ir tik tuo atveju, kai per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį, vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.“

4. Pelno nesiekiančių vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 300 000 eurų, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 7 250 eurų sumą, apmokestinama taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o likusi apmokestinamojo pelno dalis – taikant 15 procentų mokesčio tarifą. Pelno nesiekiančių vienetų ūkinės komercinės veiklos pajamoms nepriskiriamos pajamos, kurios tiesiogiai skiriamos tenkinant viešuosius interesus vykdomai veiklai finansuoti.

Įstatymas papildytas nauju 463 straipsniu:

„463 straipsnis. Apmokestinamojo pelno sumažinimas lėšomis, skiriamomis viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti
1. Pelno nesiekiantys vienetai gali susimažinti apmokestinamąjį pelną lėšomis, tiesiogiai skiriamomis einamąjį mokestinį laikotarpį arba numatomomis tiesiogiai skirti per du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti.
2. Jeigu einamąjį mokestinį laikotarpį viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti tiesiogiai skirtų lėšų suma yra didesnė negu už tą mokestinį laikotarpį apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma, šią sumą viršijančios lėšos gali būti perkeliamos už vėlesnius du vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius apskaičiuotoms apmokestinamojo pelno sumoms sumažinti, atitinkamai mažinant perkeliamą tokių lėšų sumą.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų lėšų dydis turi būti sumažintas viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti tiesiogiai panaudotų valstybės ir savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kitų valstybės pinigų fondų, Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos, paramos pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą, narių mokesčių, įnašų ir įmokų lėšų suma, jeigu tokios lėšos ar tokia parama buvo gauta.
4. Jeigu pelno nesiekiančio vieneto lėšos per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį neskiriamos viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti, dėl sumažinto apmokestinamojo pelno neapskaičiuotas pelno mokestis turi būti sumokėtas į valstybės biudžetą perskaičiuojant ir apmokestinant praėjusių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.“

VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PAAIŠKINIMAS

Valstybinė mokesčių inspekcija 2018-07-03 pranešime paaiškino:

„PMĮ pakeitimo įstatymas priimtas, siekiant suvienodinti apmokestinimo sąlygas vienetams, vykdantiems ūkinę komercinę veiklą, nepriklausomai nuo jų pasirinktos verslo organizavimo formos.

Numatyti tokie PMĮ pakeitimai, taikomi apskaičiuojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį:

1. Panaikinama PMĮ 5 str. 4 dalyje nustatyta lengvata dėl lengvatinio 0 proc. pelno mokesčio tarifo taikymo pelno nesiekiančių vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 300 000 Eur, apmokestinamojo pelno daliai, atitinkančiai 7 250 Eur sumą. Pelno nesiekiančių vienetų pelno mokestis bus skaičiuojamas taikant PMĮ 5 str. 1 dalyje nustatytą 15 proc. mokesčio tarifą.

Taip pat pažymėtina, kad PMĮ 5 str. 2 dalies pakeitimu pelno nesiekiantiems vienetams, atitinkantiems šios dalies reikalavimus, bus leista taikyti lengvatinį 5 proc. arba 0 proc. (pirmąjį mokestinį laikotarpį) pelno mokesčio tarifą. Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2019 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pelno nesiekiantys vienetai pagal PMĮ 5 str. 2 dalį negali pasinaudoti smulkiesiems pelno siekiantiems vienetams (kurių pajamos per mokestinį laikotarpį neviršija 300 000 Eur, darbuotojų skaičius neviršija 10 ir vieneto dalyviai nevaldo kitų vienetų) taikomu 5 proc. arba 0 proc. (pirmąjį mokestinį laikotarpį) pelno mokesčio tarifu.

2. PMĮ yra įvedamos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, t. y. PMĮ papildytas nauju 463 straipsniu, dėl pelno nesiekiančių vienetų apskaičiuoto apmokestinamojo pelno sumažinimo lėšomis, skiriamomis viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti:

2.1. Pagal PMĮ 463 str. 1 dalį pelno nesiekiantys vienetai galės susimažinti apmokestinamąjį pelną lėšomis, tiesiogiai skiriamomis, t. y. faktiškai patirtomis, einamąjį mokestinį laikotarpį arba numatomomis tiesiogiai skirti per du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti.

Pavyzdžiui,
vienetas, vykdydamas viešuosius interesus tenkinančią veiklą, paėmęs iš banko paskolą sporto klubo statyboms ir numatęs statybos darbus vykdyti 2 metus, einamaisiais metais apmokestinamąjį pelną galės sumažinti numatomomis skirti viešam interesui lėšomis (numatomai 2 metus vykdyti statybai) apskaičiuoto apmokestinamojo pelno ribose
.

2.2. Jeigu einamąjį mokestinį laikotarpį viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti tiesiogiai skirtų, t. y. faktiškai patirtų lėšų, suma bus didesnė negu už tą mokestinį laikotarpį apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma, šią sumą viršijančios lėšos galės būti perkeliamos už vėlesnius du vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius apskaičiuotoms apmokestinamojo pelno sumoms sumažinti, atitinkamai mažinant perkeliamą tokių lėšų sumą (PMĮ 463 str. 2 dalis).

2.3. Einamąjį mokestinį laikotarpį tiesiogiai skiriamų, t. y. faktiškai patirtų, arba numatomų tiesiogiai skirti per du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti, dydis turės būti sumažintas viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti tiesiogiai panaudotų valstybės ir savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kitų valstybės pinigų fondų, Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos, paramos pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą, narių mokesčių, įnašų ir įmokų lėšų suma, jeigu tokios lėšos ar tokia parama buvo gauta (PMĮ 463 str. 3 dalis).

2.4. Jeigu pelno nesiekiantys vienetai, sumažinę apmokestinamąjį pelną lėšomis, numatomomis tiesiogiai skirti per du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti, per šį laikotarpį, t. y. du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, faktiškai šių lėšų nepanaudos viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti, tai dėl sumažinto apmokestinamojo pelno neapskaičiuotas pelno mokestis turės būti sumokėtas į valstybės biudžetą perskaičiuojant ir apmokestinant praėjusių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną (PMĮ 463 str. 4 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2019 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pelno nesiekiantys vienetai turi teisę apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną ar jo dalį (kitaip tariant uždirbtas pajamas sumažintas joms tenkančiomis sąnaudomis) atsižvelgiant į mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus, nustatytus Mokesčių administravimo įstatyme, panaudoti arba ketinti panaudoti kitais 5 vėlesniais vienas po kito einančiais mokestiniais laikotarpiais įstatuose numatytiems visuomenei naudingiems tikslams įgyvendinti.

Pažymėtina, kad PMĮ 463 straipsnio nuostatos nebus taikomos šioms iki 2019 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pelno nesiekiančių vienetų viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti panaudotoms, t. y. numatytoms panaudoti kitais 5 vėlesniais vienas po kito einančiais mokestiniais laikotarpiais, lėšoms.“

_________________

Teisės aktas:

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 46-3 straipsniu įstatymas
(2018-06-28 Nr. XIII-1333, TAR 2018-06-30, kodas 2018-10976, įsigalioja 2019-01-01)


<< Atgal