Aktualu

Priimtas Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas

Įsigalioja 2022-11-01

Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas
(2022-06-23 Nr. XIV-1165, TAR 2022-07-07, kodas 2022-14903, įsigalioja 2022-11-01)

Nauju Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymu (toliau – Įstatymas) nuo 2022-11-01 apribotas atsiskaitymas grynaisiais pinigais.

Ribojimas taikomas ir fiziniams, ir juridiniams asmenims.

Grynaisiais pinigais galima atsiskaityti iki 5000 Eur. Sandorio negalima skaidyti dalimis (kurių kiekviena neviršytų 5000 Eur).

Įstatymo taikymo išimtys:

1) Įstatymas netaikomas Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybių prie tarptautinių organizacijų, Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų atsiskaitymams, taip pat bet kokiems kitiems jų mokėjimams pagal sandorius.

2) Įstatymas netaikomas atsiskaitymams grynaisiais pinigais karo padėties ir mobilizacijos atveju, jeigu tai būtina užtikrinant valstybės gynybos ar kitų gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą bei valstybinių mobilizacinių užduočių vykdymą.

Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo išimtys. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi, jeigu:

1)  kituose įstatymuose yra nustatyta kitaip (tikslią formuluotę žr. pačiame teisės akte);

2)  tarpusavio atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius atliekami per įstatymuose nustatytus mokėjimo paslaugų teikėjus, kai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra užtikrinamas kliento tapatybės nustatymas.

Įstatymo rengėjai paaiškino:
„… apribojimas netaikomas atvejams, kai asmenys atsiskaito ar atlieka kitus mokėjimus grynaisiais pinigais per bankus ir kitus mokėjimo paslaugų teikėjus (pvz., valiutos keityklose keičia grynuosius pinigus; įneša grynuosius pinigus į pinigus priimančius bankomatus; įneša grynuosius pinigus mokėjimo paslaugų teikėjui, kad mokėjimo paslaugų teikėjas atliktų šių pinigų pervedimą kitai sandorio šaliai), jeigu tokių operacijų metu yra nustatoma klieno tapatybė.
Atsiskaitymai negrynaisiais pinigais galės būti atliekami per pakankamai platų institucijų ratą (kredito įstaigas, elektroninių pinigų įstaigas, mokėjimo įstaigas, pašto pinigų persiuntimo sistemų (žiro) įstaigas, kitas institucijas, išvardytas Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 6 straipsnyje)…“

3)  tarpusavio atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį negali įvykti negrynaisiais pinigais dėl to, kad šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia reikalingų paslaugų, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant. Šiuo atveju atsiskaitymus grynaisiais pinigais, taip pat bet kokius kitus mokėjimus pagal sandorį grynaisiais pinigais gaunantis (priimantis) asmuo per 10 dienų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) nustatyta tvarka turi pranešti mokesčių administratoriui apie atsiskaitymų grynaisiais pinigais, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorį grynaisiais pinigais faktą, aplinkybes, dėl kurių nebuvo galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais, ir pateikti sandorio šalių identifikavimo duomenis.

Įstatymo rengėjai paaiškino:
„4.6.2. Pažymėtina, kad priežastys, dėl kurių mokėjimo paslaugų teikėjai atitinkamoje vietoje neteikia savo paslaugų, gali būti įvairiausios: (a) mokėjimo paslaugų teikėjai apskritai neteikia savo paslaugų atitinkamoje vietoje (pvz., kaimiškoje vietovėje), (b) teikia paslaugas tik darbo dienomis (pvz., automobilių turgavietėje), o atsiskaitymai atliekami poilsio dieną (šeštadienį); (c) yra laikinai sutrikusios (sutrikdytos) mokėjimo paslaugų teikimo procedūros (pvz., dėl mokėjimo paslaugų teikėjo vykdomų elektroninių atsiskaitymų sistemos tobulinimo darbų, dėl neteisėtų programišių veiksmų sutrikdyta elektroninių atsiskaitymų sistema); (d) kita.
4.6.3. Principinės informavimo tvarkos nuostatos būtų šios: (a) asmenys neturi objektyvių galimybių konkrečioje situacijoje atsiskaityti negrynaisiais pinigais, nes asmenų buvimo vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia savo paslaugų; (b) asmenims yra būtina sudaryti sandorį ir iš karto atsiskaityti (pvz., pirkėjas atvyko iš užsienio, išsirinko atitinkamą prekę ir nori ją įsigyti, o pardavėjas nesutinka jos parduoti, negavęs suderėtos pinigų sumos); (c) asmenys įvykdo realų atsiskaitymą (sumoka suderėtą sumą grynaisiais); (d) apie visas esmines sandorio aplinkybes (sandorio šalis, sandorio objektą, sandorio vietą, sumokėtą sumą) atitinkama forma (raštu, elektroniniu ar kitu Valstybinei mokesčių inspekcijai priimtinu būdu) informuojama Valstybinė mokesčių inspekcija.“

_________________

Teisės aktas:

Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas
(2022-06-23 Nr. XIV-1165, TAR 2022-07-07, kodas 2022-14903, įsigalioja 2022-11-01)


<< Atgal