Aktualu

Mokesčių reforma nuo 2019-01-01

Pakeistas Valstybinio socialinio draudimo įstatymas

Draudėjo už apdraustąjį mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos perkeltos pačiam apdraustajam

Draudėjui lieka tik nedarbo socialinio draudimo ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos

Dėl VSD įmokų perkėlimo apdraustajam, jo bruto darbo užmokestis darbo sutartyje turi būti padidintas 1,289 karto

Nustatyti konkretūs apdraustojo ir draudėjo bendrieji socialinio draudimo įmokų tarifų dydžiai (apdraustojo -19,5 proc. draudėjo 1,47 proc.)

Perskaičiuotas nedarbo draudimo įmokos tarifo didinimo koeficientas asmenims, dirbantiems pagal terminuotas darbo sutartis

Aktualu nuo 2018-07-01: patikslintos nuostatos dėl VSD įmokų mokėjimo nuo darbo užmokesčio, ne mažesnio nei minimalioji mėnesinė alga

Įvestos VSD įmokų „lubos"

Nustatyta, kad socialinio draudimo pensijų bendroji dalis finansuojama valstybės biudžeto lėšomis

„Sodrai" priskirta nauja funkcija – mokėti pensijų anuitetus

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymas
(2018-06-28 Nr. XIII-1336, TAR, 2018-06-30, kodas 2018-10978, įsigalioja 2019-01-01)

 

MOKESČIŲ REFORMA NUO 2019-01-01

PAKEISTAS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO
ĮSTATYMAS

Pagrindinės Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo nuostatos įsigalioja 2019-01-01.

Svarbiausi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimai:

– draudėjo už apdraustąjį mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos perkeltos pačiam apdraustajam;
– draudėjui lieka tik nedarbo socialinio draudimo ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos;
– dėl VSD įmokų perkėlimo apdraustajam, jo bruto darbo užmokestis darbo sutartyje turi būti padidintas 1,289 karto;
– nustatyti konkretūs apdraustojo ir draudėjo bendrieji socialinio draudimo įmokų tarifų dydžiai (apdraustojo -19,5 proc. draudėjo 1,47 proc.);
– perskaičiuotas nedarbo draudimo įmokos tarifo didinimo koeficientas asmenims, dirbantiems pagal terminuotas darbo sutartis;
aktualu nuo 2018-07-01: patikslintos nuostatos dėl VSD įmokų mokėjimo nuo darbo užmokesčio, ne mažesnio nei minimalioji mėnesinė alga;
– įvestos VSD įmokų „lubos“;
– nustatyta, kad socialinio draudimo pensijų bendroji dalis finansuojama valstybės biudžeto lėšomis;
– „Sodrai“ priskirta nauja funkcija – mokėti pensijų anuitetus.

ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO
NUOSTATOS

Dėl VSD įmokų perkėlimo apdraustajam, jo bruto darbo užmokestis darbo sutartyje turi būti padidintas 1,289 karto
Darbo sutartis dėl darbuotojo darbo užmokesčio didinimo 1,289 karto keičiama be išankstinio darbuotojo sutikimo.

Įstatyme nustatyti konkretūs apdraustojo ir draudėjo bendrieji socialinio draudimo įmokų tarifų dydžiai
Apdraustojo bendrasis socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos tarifas yra 19,5 proc. dydžio, draudėjo bendrasis socialinio draudimo įmokos tarifas – 1,47 proc. dydžio.

Šios ir kitos svarbios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo 9 straipsnio 4, 5, 6 ir 7 dalyse:

(9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas)

„4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo draudėjas (darbdavys), kurio valstybinio socialinio draudimo įmokos perkeliamos pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, privalo perskaičiuoti darbuotojo bruto darbo užmokestį, jį padidindamas 1,289 karto ir atitinkamai pakeisdamas darbo sutartį su darbuotoju be išankstinio jo sutikimo. Pagal šios dalies nuostatas perskaičiuotas pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo atlyginimas darbuotojui mokamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Iki šio įstatymo įsigaliojimo buvęs pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo neto darbo užmokestis negali sumažėti dėl pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo atlyginimo perskaičiavimo ir (ar) draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų perkėlimo apdraustajam. Šios dalies nuostatos taip pat taikomos draudėjams ir apdraustiesiems asmenims, turintiems santykius, savo esme atitinkančius darbo santykius, ir draudžiamiems valstybiniu socialiniu draudimu.

5. Įsigaliojus šiam įstatymui, 2018 metų ar 2018 metų ketvirčių šalies vidutiniam darbo užmokesčiui apskaičiuoti naudojamas iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvusių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkis didinamas 1,289 karto.

6. Kai įsigaliojus šiam įstatymui darbuotojui pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ar kitas darbo teisės normas ar darbo sutartį turi būti mokamas vidutinis darbo užmokestis (arba jo dalis), priklausantis (priklausanti) nuo iki šio įstatymo įsigaliojimo gauto vidutinio šalies darbo užmokesčio, ir apskaičiuojant šį užmokestį į skaičiuojamąjį laikotarpį (ar jo dalį) patenka atitinkami mėnesiai iki šio įstatymo įsigaliojimo, į vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą traukiama atitinkamais mėnesiais iki šio įstatymo įsigaliojimo apskaičiuota vidutinio šalies darbo užmokesčio suma, padidinta 1,289 karto.

7. Vyriausybė, teikdama Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2019 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, ir atsižvelgdama į darbo užmokesčio padidinimą 1,289 karto, nustato proporcingai perskaičiuotus apdraustojo ir draudėjo socialinio draudimo įmokos tarifus. Apdraustojo bendrasis socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos tarifas yra 19,5 proc. dydžio, draudėjo bendrasis socialinio draudimo įmokos tarifas – 1,47 proc. dydžio.“

ĮSTATYMO NUOSTATOS

DRAUDĖJO UŽ APDRAUSTĄJĮ MOKAMOS VALSTYBINIO
SOCIALINIO DRAUDIMO ĮMOKOS PERKELTOS
PAČIAM APDRAUSTAJAM

Nuo 2019-01-01 apdraustieji moka:
– pensijų socialinio draudimo;
– ligos socialinio draudimo;
– motinystės socialinio draudimo ir
– privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Draudėjui lieka:
– nedarbo socialinio draudimo ir
– nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos.

Šios nuostatos įtvirtintos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, kuri išdėstyta taip:

(8 straipsnis. Socialinio draudimo įmokos, jų tarifai)
„1. Socialinio draudimo įmokos, skirtos šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų socialinio draudimo rūšių išmokoms finansuoti, mokamos į Fondo biudžetą. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 6 punktuose nurodytų socialinio draudimo rūšių įmokos mokamos pagal apdraustiesiems patvirtintus įmokų tarifus, o 3 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose – pagal draudėjams patvirtintus įmokų tarifus.“

Minėtos socialinio draudimo rūšys nurodytos Įstatymo 3 straipsnyje:

„3 straipsnis. Socialinio draudimo rūšys
1. Šiuo įstatymu nustatomos tokios socialinio draudimo rūšys:
1) pensijų socialinis draudimas;
2) ligos socialinis draudimas;
3) motinystės socialinis draudimas;
4) nedarbo socialinis draudimas;
5) nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas;
6) privalomasis sveikatos draudimas.
2. Pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo rūšys reglamentuojamos šiuo ir atskirų socialinio draudimo rūšių įstatymais. Sveikatos draudimas vykdomas Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka.“

PERSKAIČIUOTAS NEDARBO DRAUDIMO ĮMOKOS
TARIFO DIDINIMO KOEFICIENTAS ASMENIMS,
DIRBANTIEMS PAGAL TERMINUOTAS
DARBO SUTARTIS

Atsižvelgus į darbuotojo darbo užmokesčio didinimą 1,289 karto, nustatyta, kad nedarbo draudimo įmokos tarifas asmenims, dirbantiems pagal terminuotas darbo sutartis didinamas 1,55 karto vietoj buvusių 2 kartų (skaičius 1,55 gautas skaičių 2 padalinus iš 1,289)

Įstatymo 8 straipsnio 2 dalis išdėstyta taip:

„2. Socialinio draudimo įmokų tarifai, jų dydžiai (jų dalys) atskirų rūšių socialiniam draudimui tvirtinami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 66 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytoms terminuotoms darbo sutartims nedarbo draudimo įmokos tarifas, nustatytas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu, didinamas du kartus 1,55 karto.“

PATIKSLINTOS NUOSTATOS DĖL VSD ĮMOKŲ MOKĖJIMO
NUO DARBO UŽMOKESČIO, NE MAŽESNIO NEI
MINIMALIOJI MĖNESINĖ ALGA

Šios įstatymo nuostatos įsigalioja 2018-07-01.

Tuo atveju, kai apdraustajam apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga:
– turi būti papildomai sumokėtos ne tik draudėjo, bet ir apdraustojo VSD įmokos;
– papildytas išimčių sąrašas kai papildomų VSD įmokų mokėti nereikia.
– taip pat patikslinta Įstatymo 10 straipsnio 8 dalis.

Nuo 2018-07-01 Įstatymo 10 straipsnio 7 dalis išdėstyta taip:

„7. Kai apdraustajam apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, draudėjas draudėjo apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, apskaičiuoja nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio ir papildomai iš savo lėšų sumoka draudėjo apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo sumos, kurią sudaro skirtumas tarp ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos ir apdraustojo apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį:
1) buvo drausti pas kitą draudėją pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalis arba dėl jų socialinio statuso ypatybių draudžiami pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis pagal šio įstatymo 6 straipsnį;
2) gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, šalpos neįgalumo ar šalpos senatvės pensiją, su socialinio draudimo santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos arba šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo;
3) buvo ne vyresni kaip 24 metų (taikoma iki kalendorinio mėnesio, kai asmeniui sukanka 24 metai);
4) turi nustatytą 0–55 procentų darbingumo lygį;
5) gavo motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką.“

Taip pat nuo 2018-07-01 patikslinta Įstatymo 10 straipsnio 8 dalis:

„8. Ne visą darbo laiką Pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui ar tarnautojui, nurodytam šio įstatymo 4 straipsnio 1 ar 2 dalyje, kuriam priskaičiuotas darbo užmokestis yra mažesnis kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga dėl to, kad jis nedirbo dėl nedraudžiamojo laikotarpio ar gavo ligos ,motinystės, tėvystės arba vaiko priežiūros išmoką ar ligos išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, perskaičiuota proporcingai atitinkamo mėnesio kalendorinių dienų darbo dienų skaičiui (taikoma 5 darbo dienų savaitė), kai asmuo nedirbo dėl nedraudžiamojo laikotarpio ar gavo ligos ,motinystės, tėvystės arba vaiko priežiūros išmoką ar ligos išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos.“

ĮVESTOS VSD ĮMOKŲ „LUBOS“

Įstatymo 10 straipsnis papildytas nauja 9 dalimi:

„9. Pagal šio įstatymo 4 straipsnį draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas,  skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip 2019 metais – 120 VDU suma, 2020 metais – 84 VDU suma, 2021 ir vėlesniais metais – 60 VDU suma. Priskaičiavus vienos iš socialinio draudimo rūšies socialinio draudimo įmokas nuo sumos, didesnės negu atitinkamų metų VDU suma, toliau skaičiuojamos kitų socialinio draudimo rūšių socialinio draudimo įmokos, iki bus pasiekta atitinkamų kalendorinių metų atitinkamos socialinio draudimo rūšies VDU suma. Jeigu asmuo atitinkamais kalendoriniais metais yra draudžiamas pagal šio įstatymo 4 straipsnį daugiau negu vieno draudėjo, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo šioje dalyje nustatytų sumų pagal kiekvieną draudėją atskirai.“

Įstatymo 10 straipsnis papildytas nauja 10 dalimi:

„10. Socialinio draudimo įmokos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios per kalendorinius metus sumokėtos didesnės, negu šio straipsnio 9 dalyje nustatyta atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazė, grąžinamos draudėjams iki kitų metų gegužės 31 dienos. “

NUSTATYTA, KAD SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ
BENDROJI DALIS FINANSUOJAMA VALSTYBĖS
BIUDŽETO LĖŠOMIS

Įstatymo 23 straipsnis išdėstytas taip:

23 straipsnis. Fondo biudžeto ir valstybės biudžeto santykiai
1. Socialinio draudimo pensijų bendroji dalis finansuojama valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir valstybės biudžeto lėšomis.
2. Valstybės biudžeto asignavimų Fondo biudžetui dydžiai nustatomi Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu.
3. Asignavimai iš valstybės biudžeto gali būti skiriami, kai dėl Seimo ar Vyriausybės priimtų teisės aktų padidėja kurios nors socialinio draudimo rūšies išlaidos arba sumažėja pajamos, o socialinio draudimo įmokų tarifai šiai socialinio draudimo rūšiai nekeičiami arba keičiami nepakankamu dydžiu.“

„SODRAI“ PRISKIRTA NAUJA FUNKCIJA – MOKĖTI PENSIJŲ ANUITETUS

Įstatymo 32 straipsnio 1 dalis papildyta nauju 23 punktu:

(32 straipsnis. Fondo valdybos funkcijos ir teisės)
(1. Fondo valdyba, organizuodama socialinį draudimą ir vykdydama Fondo biudžetą: )

23) vykdo pensijų anuitetų mokėjimo veiklą;“.

_________________

Teisės aktas:
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymas
(2018-06-28 Nr. XIII-1336, TAR, 2018-06-30, kodas 2018-10978, įsigalioja 2019-01-01)


<< Atgal