Aktualu

Mokesčių reforma nuo 2019-01-01

Pakeistas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas

Perskaičiuotas pajamų mokesčio tarifas

Įvestas progresinis pajamų mokestis

Perskaičiuotas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), taikomas 2019 metais

Toliau NPD nuosekliai didinamas 2020 ir 2021 metais

Nustatyta lengvata papildomai pensijos įmokai, mokamai pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas (jei pensijų fondo dalyvis nusprendžia mokėti daugiau negu 3 procentus nuo pajamų)

Siekiant kovoti su šešėliu, gyventojams siūloma reikalauti apskaitos dokumentų už tam tikras paslaugas ir iš pajamų atimti išlaidas, nurodytas Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punkte

Maksimaliai leidžiama atimti gyventojo patirtų išlaidų suma sumažinta nuo 2000 Eur iki 1500 Eur (su išimtimis)

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymas
(2018-06-28 Nr. XIII-1335, TAR, 2018-06-30, kodas 2018-10977, įsigalioja 2019-01-01)

 

MOKESČIŲ REFORMA NUO 2019-01-01

PAKEISTAS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMAS

Pagrindinės Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo nuostatos įsigalioja 2019-01-01.

Svarbiausi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai:

– perskaičiuotas pajamų mokesčio tarifas;
– įvestas progresinis pajamų mokestis;
– perskaičiuotas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), taikomas 2019 metais;
– toliau NPD nuosekliai didinamas 2020 ir 2021 metais;
– nustatyta lengvata papildomai pensijos įmokai, mokamai pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas (jei pensijų fondo dalyvis nusprendžia mokėti daugiau negu 3 procentus nuo pajamų);
– siekiant kovoti su šešėliu, gyventojams siūloma reikalauti apskaitos dokumentų už tam tikras paslaugas ir iš pajamų atimti išlaidas, nurodytas Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Tokią sistemą nuspręsta bandyti 3 metus: 2019, 2020 ir 2021;
– maksimaliai leidžiama atimti gyventojo patirtų išlaidų suma sumažinta nuo 2000 Eur iki 1500 Eur (su išimtimis).

Svarbu (Pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 13 dalis):

„13. 2018 metų ar ankstesnio mokestinio laikotarpio apskaičiuotos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, išmokėtos 2019 metais ar vėlesniu mokestiniu laikotarpiu, apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą.“

PAJAMŲ MOKESČIO TARIFO PERSKAIČIAVIMAS

Pajamų mokesčio tarifas perskaičiuotas atsižvelgus į tai, kad dėl VSD įmokų perkėlimo apdraustajam, jo bruto darbo užmokestis automatiškai didėja 1,289 karto ir į tai, kad socialinio draudimo pensijų bendroji dalis bus finansuojama valstybės biudžeto lėšomis (daugiau apie tai buvo rašyta šioje apžvalgoje).

Perskaičiuojant mokesčio tarifą dėl automatinio darbo užmokesčio didėjimo, tarifas būtų 11,64 proc. (15/1,289).  Šį tarifą dar reikia padidinti dėl bendrosios pensijų dalies perkėlimo į valstybės biudžetą. Įvertinus visas aplinkybes, nuspręsta 15 proc. tarifą perskaičiuoti į 20 proc. tarifą.

Taip pat paliktas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas bei įvestas progresinis 27 proc. mokesčio tarifas.

PAJAMŲ MOKESČIO TARIFAI

ĮVESTAS PROGRESINIS PAJAMŲ MOKESTIS

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnis papildytas naujomis 11 ir 12 dalimis, be to nustatytos skirtingos 11 dalies redakcijos 2019, 2020 ir 2021 ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais, žr. žemiau.

Pateikiame visą GPMĮ 6 straipsnį

6 straipsnis. Pajamų mokesčio tarifai
1. Pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

Papildyta 11 dalimi. Tokia šios dalies redakcija taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų mokestinio laikotarpio pajamas (kitų metų redakcijas žr. žemiau)
11. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą; 2) metinė pajamų dalis, viršijanti 120 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 27 procentų pajamų mokesčio tarifą.

Papildyta 12 dalimi
12. Metinė pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus, individualios veiklos pajamas ir pajamas iš paskirstytojo pelno) dalis, viršijanti 120 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą

2. Pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas.
3. Už per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita taikyti fiksuoto dydžio pajamų mokesčio už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, lengvatas.
4. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 45 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios individualios veiklos pajamos (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sudedamos). 45 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršijo 45 000 eurų sumą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą.
5. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 45 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos (kai nuomojami keli tokie daiktai, pajamos sudedamos). 45 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą.“

PROGRESINIS PAJAMŲ MOKESČIO TARIFAS SU DARBO SANTYKIAIS SUSIJUSIOMS PAJAMOMS TAIKOMAS TIK PAJAMOMS, VIRŠIJANČIOMS „SODROS“ ĮMOKŲ LUBAS

Seimas nusprendė: jei gyventojo su darbo santykiais susijusios pajamos viršija „Sodros“ įmokų lubas, tai vietoj „Sodros“ įmokų gyventojas tegu moka didesnį pajamų mokestį.

„Sodros“ įmokų lubos nustatytos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje ir yra lygios: 2019 metais – 120 VDU, 2020 metais – 84 VDU, 2021 ir vėlesniais metais – 60 VDU.

Todėl 2019, 2020, 2021 ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais numatytos skirtingos  Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 11 dalies redakcijos.

Įsigalioja 2019-01-01, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų mokestinio laikotarpio pajamas:

Įstatymo 6 straipsnis papildytas nauja 11 dalimi:

11. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą; 2) metinė pajamų dalis, viršijanti 120 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 27 procentų pajamų mokesčio tarifą.

Įsigalioja 2020-01-01, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 metų mokestinio laikotarpio pajamas:

Įstatymo 6 straipsnio 11 dalis išdėstyta taip:

„11. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 120 vidutinių 84 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 120 VDU 84 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 27 procentų pajamų mokesčio tarifą.“

Įsigalioja 2021-01-01, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2021 metų mokestinio laikotarpio pajamas:

Įstatymo 6 straipsnio 11 dalis išdėstyta taip:

„11. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 84 vidutinių 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 84 VDU 60 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 27 procentų pajamų mokesčio tarifą.“

Įsigalioja 2022-01-01, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2022 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas:

Įstatymo 6 straipsnio 11 dalis išdėstyta taip (čia naujų nuostatų nėra, tik techninis pakeitimas) :

„11. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2021 metų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2021 metų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 27 procentų pajamų mokesčio tarifą.“

VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PAAIŠKINIMAS

Su darbo santykiais susijusios pajamos

Valstybinė mokesčių inspekcija paaiškino, kad gyventojo 2019 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais gautoms su darbo santykiais susijusios pajamos, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, taikomas 20 proc. arba 27 proc. mokesčio tarifas, kuris priklauso nuo per mokestinį laikotarpį gautų su darbo santykiais susijusių pajamų sumos, susietos su Įstatyme nustatyta vidutinio darbo užmokesčio dydžio suma.

Su darbo santykiais nesusijusios pajamos

Gyventojo 2019 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais gautoms su darbo santykiais nesusijusioms ir ne individualios veiklos pajamoms (išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno), kurių metinė suma neviršys 120 VDU dydžio sumos (taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų VSD įmokų bazei skaičiuoti), bus taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas.

Gyventojo 2019 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais gauta metinė su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų dalis (išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno), viršijanti 120 VDU dydžio sumą (taikomą apdraustųjų asmenų atitinkamo mokestinio laikotarpio VSD įmokų bazei skaičiuoti), bus apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Gyventojo 2019 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais gautų individualios veiklos pajamų ir pajamų iš paskirstytojo pelno apmokestinimas nesikeičia, t. y. tokios pajamos bus apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčio tarifu (apskaičiuojant pajamų mokestį nuo individualios veiklos pajamų, taikomas pajamų mokesčio kreditas).

VMI lentelė
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO (GPM) TARIFAI, TAIKOMI 2019 M. IR VĖLESNIAIS METAIS

NEAPMOKESTINAMASIS PAJAMŲ DYDIS 2019 METAIS

Įstatyme perskaičiuotas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), taikomas 2019 metais. Toliau NPD nuosekliai didinamas 2020 ir 2021 metais.

GPMĮ  20 straipsnio 1, 2 ir 6 dalių nuostatos, įsigaliojančios 2019-01-01 ir taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų mokestinio laikotarpio pajamas:

Įstatymo 20 straipsnio 1 dalis išdėstyta taip:

„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 4560 eurų 3600 eurų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos. Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę:
__________________________________________

Gyventojui taikytinas MNPD = 4560 – 0,5 3600 – 0,15 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“
__________________________________________

Įstatymo 20 straipsnio 2 dalis išdėstyta taip:

„2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 380 eurų 300 eurų;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę:
__________________________________________

Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 380 – 0,5 300 – 0,15 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).“
__________________________________________

Įstatymo 20 straipsnio 6 dalis išdėstyta taip:

„6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 450 eurų 353 eurai. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 390 eurų 308 eurai. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“

NEAPMOKESTINAMASIS PAJAMŲ DYDIS 2020 METAIS

GPMĮ 20 straipsnio 1, 2 ir 6 dalių nuostatos, įsigaliojančios 2020-01-01 ir taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 metų mokestinio laikotarpio pajamas:

Įstatymo 20 straipsnio 1 dalis išdėstyta taip:

„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 3600 eurų 4800 eurų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos. Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę:
__________________________________________

Gyventojui taikytinas MNPD = 3600 – 0,15 4800 – 0,2 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“
__________________________________________

Įstatymo 20 straipsnio 2 dalis išdėstyta taip:

„2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 300 eurų 400 eurų;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę:
__________________________________________

Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 300 – 0,15 400 – 0,2 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).“
__________________________________________

Įstatymo 20 straipsnio 6 dalis išdėstyta taip:

„6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 353 eurai 453 eurai. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 308 eurai 408 eurai. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“

NEAPMOKESTINAMASIS PAJAMŲ DYDIS 2021 METAIS

GPMĮ 20 straipsnio 1, 2 ir 6 dalių nuostatos, įsigaliojančios 2021-01-01 ir taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2021 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas:

Įstatymo 20 straipsnio 1 dalis išdėstyta taip:

„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 4800 eurų 6000 eurų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos. Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę:
__________________________________________

Gyventojui taikytinas MNPD = 4800 – 0,2 6000 – 0,23 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“
__________________________________________

Įstatymo 20 straipsnio 2 dalis išdėstyta taip:

„2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 400 eurų 500 eurų;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę:
__________________________________________

Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 400 – 0,2 500 – 0,23 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).“
__________________________________________

Įstatymo 20 straipsnio 6 dalis išdėstyta taip:

„6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 453 eurai 553 eurai. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 408 eurai 508 eurai. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“

PAJAMŲ MOKESČIO LENGVATOS

IŠ PAJAMŲ ATIMAMOS GYVENTOJO
PATIRTOS IŠLAIDOS

GPMĮ 21 straipsnyje įtvirtintos šios naujos nuostatos:

1) nustatyta lengvata papildomai pensijos įmokai, mokamai pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas (jei pensijų fondo dalyvis nusprendžia mokėti daugiau negu 3 procentus nuo pajamų).

Aukščiau minėta Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis nustato:

„4. Kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta 3 procentų dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, pensijų įmoka dalyvis į pensijos sąskaitą gali mokėti savo pasirinkto dydžio papildomą pensijų įmoką. Mokėti pensijų įmokas dalyvio naudai gali ir dalyvio darbdavys (darbdaviai). Papildomų pensijų įmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“;

2) siekiant kovoti su šešėliu, gyventojams siūloma reikalauti apskaitos dokumentų už tam tikras paslaugas ir iš pajamų atimti išlaidas, nurodytas Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Tokią sistemą nuspręsta bandyti 3 metus: 2019, 2020 ir 2021;

3) maksimaliai leidžiama atimti gyventojo patirtų išlaidų suma sumažinta nuo 2000 Eur iki 1500 Eur (su išimtimis).

GPMĮ 21 straipsnio pakeitimai:
– 21 straipsnio 1 dalis papildyta nauju 21 punktu;
– laikinai, 2019, 2020 ir 2021 metais Įstatymo 21 straipsnio 1 dalis papildyta nauju 4 punktu;
– pakeista 21 straipsnio 3 dalis;
– pakeista 21 straipsnio 5 dalis.

Pateikiame visą GPMĮ 21 straipsnį:

21 straipsnis. Iš pajamų atimamos gyventojo patirtos išlaidos
1. Iš pajamų gali būti atimamos šios per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos:
1) savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, bei iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia, naudai sumokėtos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui;
2) savo, sutuoktinio, iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, bei iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia, naudai sumokėtos pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje, turimus pensijų fondus;

Papildyta 21 punktu, taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas
21) pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje, turimus pensijų fondus, kurias Lietuvos nuolatinis gyventojas moka kaip papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas ir kurios yra didesnės negu 3 procentai šio gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos;

3) už profesinį mokymą ir (ar) studijas, kuriuos baigus įgyjamas pirmas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama pirma atitinkama kvalifikacija, taip pat už pirmas doktorantūros bei meno aspirantūros studijas nuolatinių Lietuvos gyventojų, kurie mokosi ar studijuoja, sumokėtos sumos. Jei už profesinį mokymą ar studijas sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis.

Laikinai, tik apskaičiuojant ir deklaruojant 2019, 2020, 2021 metų mokestinių laikotarpių pajamas papildyta 4 punktu (šis punktas netenka galios 2022-01-01)
4) sumos, sumokėtos už paties nuolatinio Lietuvos gyventojo ar jo sutuoktinio naudai atliktus pastatų ir kitų statinių apdailos ir bet kokio remonto, išskyrus daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimą (modernizavimą), darbus, suteiktas lengvųjų automobilių remonto, nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), iki 18 metų priežiūros paslaugas, kai šiuos darbus atlieka ir šias paslaugas suteikia Lietuvos Respublikoje įregistruotas mokesčių mokėtojas arba registruotis mokesčių mokėtoju privalantis asmuo.

2. Tais atvejais, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris mokosi ar studijuoja, nėra pajamų mokesčio mokėtojas arba neturi galimybių pasinaudoti teise iš pajamų atimti sumokėtas už profesinį mokymą ar studijas, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, išlaidas, šias išlaidas laikantis minėto punkto nuostatų gali iš savo pajamų atimti tėvai (įtėviai), globėjai, rūpintojai ir (arba) sutuoktinis.

„3. Bendra atimamų išlaidų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomi šio Įstatymo 6 straipsnio 1, 11 ir 12 dalyse nustatyti pajamų mokesčio tarifai, sumos, apskaičiuotos šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atėmus šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 21 punktuose nurodytų išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 2000 eurų 1500 eurų, o šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų išlaidų suma – 2 000 eurų.“

4. Išlaidos atimamos tik iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų apskaičiuojant pajamų mokestį už mokestinį laikotarpį pateikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją.

5. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas atitinkamas įmokas moka užsienio vienetams, įregistruotiems ar kitaip organizuotiems tikslinėse teritorijose, nuolatinio Lietuvos gyventojo mokamoms įmokoms pensijų anuitetams įsigyti, – nuolatiniams Lietuvos gyventojams, nurodytiems šio Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, taip pat kaupiamosioms pensijų įmokoms į pensijų kaupimo bendrovę pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kai taikomas šio straipsnio 1 dalies 2 punktas.“

6. Gyvybės draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2004 m. gegužės 1 d., šio straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos taikomos, jeigu įmokų gavėjas pagal šias sutartis yra vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje.
7. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos taikomos, jeigu įmokų gavėjas yra Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje įregistruotas ar kitaip organizuotas užsienio vienetas.“

PATIKSLINTAS GPMĮ 27 STRAIPSNIS

Įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas išdėstytas taip:

2. Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, metinės pajamų mokesčio deklaracijos turi teisę neteikti nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris:
1) nepageidauja pasinaudoti teise iš pajamų atimti šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas išlaidas ir
„2) per atitinkamą mokestinį laikotarpį gavo tik A klasei priskiriamų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, kuriam neatsiranda pareiga perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį atsižvelgiant į šio Įstatymo 6 straipsnio 11 ir 12 dalių nuostatas ir kuriam pritaikytas NPD neturi būti perskaičiuotas šio Įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka. Toks gyventojas turi teisę neteikti metinės pajamų mokesčio deklaracijos ir tais atvejais, kai gauna šio punkto pirmajame sakinyje nenurodytų pajamų, jeigu šios pajamos įtrauktos į centrinio mokesčio administratoriaus nustatytą neapmokestinamųjų pajamų, kurių gavus deklaracija gali būti neteikiama, sąrašą.“

_________________

Teisės aktas:

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymas
(2018-06-28 Nr. XIII-1335, TAR, 2018-06-30, kodas 2018-10977, įsigalioja 2019-01-01)


<< Atgal