Aktualu

Pakeistas Mokesčių administravimo įstatymas

Nustatyti minimalūs patikimo mokesčių mokėtojo kriterijai

Pakeistas mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas

Patikslintas palūkanų dydis, kurį turi mokėti mokesčių administratorius, laiku negrąžinęs mokesčio permokos

Patikslintos atleidimo nuo delspinigių nuostatos

Atsisakyta dvigubos nuobaudos skyrimo (pagal Baudžiamąjį kodeksą ir pagal MAĮ)

Nustatytos baudų skyrimo taisyklės

Numatytas vienkartinis atleidimas nuo delspinigių už nesumokėtus mokesčius

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 40-1 straipsniu įstatymas
(2018-06-28 Nr. XIII-1329, TAR, 2018-06-30, kodas 2018-10972, įsigalioja 2019-01-01)

Pagrindinės Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 40-1 straipsniu įstatymo nuostatos įsigalioja 2019-01-01.

Svarbiausi Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai:

– nustatyti minimalūs patikimo mokesčių mokėtojo kriterijai;
– pakeistas mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas (įsigalioja 2020-01-01);
– patikslintas palūkanų dydis, kurį turi mokėti mokesčių administratorius, laiku negrąžinęs mokesčio permokos;
– patikslintos atleidimo nuo delspinigių nuostatos;
– atsisakyta dvigubos nuobaudos skyrimo (pagal Baudžiamąjį kodeksą ir pagal MAĮ);
– nustatytos baudų skyrimo taisyklės;
– numatytas vienkartinis atleidimas nuo delspinigių už nesumokėtus mokesčius.

NUSTATYTI MINIMALŪS PATIKIMO MOKESČIŲ MOKĖTOJO KRITERIJAI

Nuo 2019-01-01 Mokesčių administravimo įstatymas papildytas nauju 401 straipsniu, kuriame įtvirtinti minimalūs patikimo mokesčių mokėtojo kriterijai. Nustatyta, kad Įstatymo 401 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai yra vertinami teisės pažeidimai, padaryti nuo 2019 m. sausio 1 d

Mokesčių mokėtoją pripažinus neatitinkančiu minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, pasekmės yra šios:

1) informacija apie tokį asmenį nelaikoma paslaptimi ir tokių asmenų sąrašai skelbiami centrinio mokesčių administratoriaus interneto svetainėje (MAĮ 38 straipsnio 2 dalies 7 punktas);

2) atliekant tokių asmenų mokestinių prievolių tikrinimą taikomi ilgesni senaties terminai (MAĮ 68 straipsnio 4 dalies 2 punktas);

3) tokie asmenys netenka teisės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose (Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 8 punktas, daugiau apie tai – šioje apžvalgoje);

4) tokie asmenys negali įgyti paramos gavėjo statuso, o tokį statusą jau turintys – šio statuso netenka (Labdaros ir paramos įstatymo 13 straipsnio 5 dalies 7 punktas, daugiau apie tai – šioje apžvalgoje).

Įstatymo nuostatos:

Įstatymas papildytas nauju 401 straipsniu:

401 straipsnis. Minimalūs patikimo mokesčių mokėtojo kriterijai
1. Laikoma, kad mokesčių mokėtojas – juridinis asmuo arba individualia veikla užsiimantis fizinis asmuo – atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus, kai:

1) juridiniam asmeniui arba individualia veikla užsiimančiam fiziniam asmeniui per paskutinius trejus metus iki jo vertinimo dienos įsigaliojusiu sprendimu pagal šį Įstatymą ar specialiuosius mokesčių įstatymus nebuvo skirta bauda už pajamų neįtraukimą į apskaitą, įsigaliojusiu sprendimu nebuvo skirta bauda už į buhalterinę apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio mokėjimą, įsigaliojusiu sprendimu nebuvo skirta bauda už nepagrįstą pridėtinės vertės mokesčio atskaitą ir leidžiamų atskaitymų didinimą dėl į buhalterinę apskaitą įtrauktų apskaitos dokumentų, kuriuose įformintos tikrovėje nevykdytos arba kitomis, negu nurodyta, sąlygomis vykdytos ūkinės operacijos, įsigaliojusiu sprendimu nebuvo skirta bauda už juridinio asmens vadovo ar kitų atsakingų asmenų arba individualia veikla užsiimančio asmens privačių poreikių tenkinimą juridinio asmens lėšomis arba su individualia veikla susijusiomis lėšomis, įsigaliojusiu sprendimu nebuvo skirta bauda už paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ir dėl bent vieno iš padarytų šių pažeidimų nebuvo apskaičiuota daugiau kaip 15000 eurų mokesčių ir

2) juridinis asmuo arba individualia veikla užsiimantis fizinis asmuo per paskutinius trejus metus iki jo vertinimo dienos pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą įsigaliojusiu sprendimu nebuvo baustas už nelegalų darbą, ir

3) juridinis asmuo ir (ar) jo vadovas arba individualia veikla užsiimantis asmuo per paskutinius trejus metus iki jo vertinimo dienos priimtu ir įsigaliojusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu nebuvo nuteistas už sukčiavimą, neteisėtą praturtėjimą, nusikalstamą veiką ekonomikai ir verslo tvarkai, nusikalstamą veiką finansų sistemai, ir

4) juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui arba individualia veikla užsiimančiam asmeniui per paskutinius vienus metus iki jo vertinimo dienos nebuvo paskirta 1500 eurų ar didesnė bauda už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95, 99, 127, 132, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 158, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 165, 166, 167, 168, 169, 170, 171, 172, 173, 174, 176, 187, 188, 189, 190, 191, 192, 193, 195, 198, 205, 207, 208, 209, 210, 211, 212, 213, 214, 215, 218, 223, 505, 546 straipsniuose, ir (ar) jam nebuvo paskirta bauda už šiame punkte nurodytuose Administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. Šiame punkte pakartotinis administracinis nusižengimas suprantamas taip, kaip tai nustatyta Administracinių nusižengimų kodekso 40 straipsnyje.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų fizinio asmens duomenų, kuriems taikytinas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1), valdytoja yra Valstybinė mokesčių inspekcija, šie duomenys tvarkomi ir naudojami šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 7, 9, 10, 11, 16, 17 ir 19 punktuose bei 26 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 punktuose nurodytoms mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti ir 33 straipsnyje nurodytoms teisėms įgyvendinti, taip pat siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindus, įgyvendinimą bei siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 13 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių paramos gavėjo statuso suteikimą ir panaikinimą, įgyvendinimą. Fizinio asmens duomenų tvarkymo terminas yra dešimt metų.“

Taip pat Įstatymo 38 straipsnio 2 dalis papildyta nauju 7 punktu:

(2. Paslaptyje nelaikoma tokia informacija: )
7) mokesčių mokėtojo – juridinio asmens arba individualia veikla užsiimančio fizinio asmens – atitiktis minimaliems patikimo mokesčių mokėtojo kriterijams;„.

PAKEISTAS MOKESČIO APSKAIČIAVIMO IR PERSKAIČIAVIMO SENATIES TERMINAS

Naujos Įstatymo 68 straipsnio nuostatos įsigalioja 2020-01-01.

Bendrasis mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas sutrumpintas nuo 5 iki 3 praėjusių kalendorinių metų (plius einamieji metai).

Kai kuriais atvejais mokesčių administratorius bei mokesčių mokėtojas mokestį gali apskaičiuoti ar perskaičiuoti už einamuosius ir 5 praėjusius kalendorinius metus (68 straipsnio 4 dalis) ir už einamuosius ir 10 praėjusių kalendorinių metų (68 straipsnio 6 dalis).

Įstatymo nuostatos:

Įstatymo 68 straipsnis išdėstytas taip:

68 straipsnis. Mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatis
1. Jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.
2. Šio Įstatymo nustatyta tvarka mokesčių administratoriui atliekant pakartotinį mokesčių mokėtojo patikrinimą, šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, tačiau mokesčių administratorius tokio patikrinimo metu negali apskaičiuoti mokesčio už ilgesnį laikotarpį negu pirminio patikrinimo metu.
3. Jeigu mokesčių mokėtojas pateikia mokesčio deklaraciją arba patikslintą mokesčio deklaraciją likus mažiau kaip 90 dienų iki šio straipsnio 1 dalyje numatyto mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) termino pabaigos, mokesčių administratorius gali patikrinti šioje deklaracijoje deklaruoto mokesčio apskaičiavimo teisingumą ir jį perskaičiuoti neatsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu mokesčių administratorius patikrinimą pradeda ne vėliau kaip per 90 dienų nuo šios deklaracijos pateikimo dienos.

4. Apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas, bet ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, galima šiais atvejais:
1) kai apskaičiuojamas ar perskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (išskyrus fizinio asmens mokamo pajamų mokesčio nuo pajamų iš individualios veiklos dalį);
2) kai mokesčių administratorius apskaičiuoja ar perskaičiuoja mokesčių mokėtojo, neatitinkančio minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, mokesčius;
3) kai, remiantis šio Įstatymo 611 straipsniu, mokesčių administratorius mokesčius apskaičiuoja ar perskaičiuoja pagal automatinių informacijos mainų pagrindu gautą informaciją;
4) kai mokestis apskaičiuojamas ar perskaičiuojamas taikant Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalį, taip pat tikrinant Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 7 dalies ir 461 straipsnio taikymo pagrįstumą. Šiuo atveju apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas galima tik tiek, kiek tai susiję su šiame punkte nurodytąja aplinkybe;
5) kai siekiama įrodyti skolų beviltiškumą ir pastangas susigrąžinti šias skolas pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 891 straipsnį, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnį, Pelno mokesčio įstatymo 25 straipsnį. Šiuo atveju apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas galima tik tiek, kiek tai susiję su šiame punkte nurodytąja aplinkybe;
6) kai mokestis apskaičiuojamas ar perskaičiuojamas teismui pripažinus mokesčio mokėtojo bankrotą tyčiniu;
7) kai pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo VIII skyriaus nuostatas daroma ilgalaikio turto, kuris nėra nekilnojamasis turtas, atskaita. Šiuo atveju apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas galima tik tiek, kiek tai susiję su šiame punkte nurodytąja aplinkybe.

5. Mokesčių administratorius apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas gali tuo atveju, kai baudžiamojoje byloje būtina nustatyti padarytą žalą valstybei ir nėra pasibaigę Baudžiamajame kodekse nustatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai.

6. Apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas, bet ne daugiau kaip už einamuosius ir dešimt praėjusių kalendorinių metų, skaičiuojamų šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, galima šiais atvejais:
1) kai pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo VIII skyriaus nuostatas daroma nekilnojamojo turto, pripažinto ilgalaikiu turtu, atskaita. Šiuo atveju apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas galima tik tiek, kiek tai susiję su šiame punkte nurodytąja aplinkybe;
2) kai vykdoma abipusio susitarimo procedūra, numatyta Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse arba Konvencijoje 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną, taip pat kai mokesčių administratorius apskaičiuoja arba perskaičiuoja mokestį. Šiuo atveju apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas galima tik tiek, kiek tai susiję su šiame punkte nurodytąja aplinkybe
.“

Įstatymo įsigaliojimo ir taikymo nuostatos:

„5. Šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 7 dalis taikoma ir tais atvejais, kai kreipimasis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar atitinkamą užsienio valstybės kompetentingą asmenį dėl abipusio susitarimo procedūros inicijavimo buvo gautas iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo.

6. Šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio nuostatos netaikomos tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus. Jeigu šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo metu mokesčių apskaičiavimo ir (ar) perskaičiavimo procedūros buvo pradėtos, tačiau nebaigtos, joms yra taikomi iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galioję mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo terminai. Iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo pasibaigę senaties terminai neatnaujinami, jei tai nebuvo numatyta pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusio Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas.“

Gido pastaba. Aukščiau minimos 68 straipsnio 7 dalies nėra. Vietoj jos turėtų būti nurodytas 68 straipsnio 6 dalies 2 punktas.

PATIKSLINTAS PALŪKANŲ DYDIS, KURĮ TURI MOKĖTI MOKESČIŲ ADMINISTRATORIUS, LAIKU NEGRĄŽINĘS MOKESČIO PERMOKOS

Valstybinės mokesčių inspekcijos paaiškinimas:

MAĮ 87 straipsnio pakeitimas:

MAĮ 87 straipsnio atlikti pakeitimai, įsigaliosiantys 2019 m. sausio 1 d., reglamentuoja mokesčių mokėtojo teisę į palūkanas, kai mokesčių administratorius laiku negrąžina mokesčio permokos, mokėtinų palūkanų dydį, palūkanų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentus.

Šie pakeitimai inicijuoti, būtent todėl, kad 2006 metų lapkričio 28 dienos Tarybos direktyvoje 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nėra reglamentuojami klausimai, susiję su mokesčių mokėtojų naudai mokėtinomis palūkanomis tais atvejais, kai nacionalinis mokesčių administratorius laiku negrąžina pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) permokos. Šią koncepciją savo sprendimuose plėtoja Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT), aiškindamas Europos Sąjungos teisę ir užpildydamas teisinio reglamentavimo spragas (žr. ESTT bylas C-107/10, C-387/16). Dėl šios priežasties nacionalinių (Lietuvos Respublikos) teisės aktų nuostatos visiškai atitinka minėtos direktyvos nuostatas, tačiau iš dalies nesutampa su tuo, kaip šios direktyvos nuostatas aiškina (išaiškino) ESTT savo sprendimuose. Siekiant užtikrinti ESTT praktikos taikymą nacionaliniu lygmeniu, atlikti minėti pakeitimai.“

Įstatymo nuostatos:

Įstatymo 87 straipsnio 6 dalis išdėstyta taip:

(87 straipsnis. Mokesčių permokos įskaitymas ir grąžinimas)
„6. Mokesčių administratorius turi teisę patikrinti mokesčių mokėtojo prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumą šio Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Jei mokesčių administratorius nustato, kad prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumui patikrinti būtini papildomi dokumentai, jis ne vėliau kaip per 10 dienų po rašytinio prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos nurodo mokesčių mokėtojui pateikti trūkstamus dokumentus ir nustato jų pateikimo terminą. Jei dėl mokesčio permokos grąžinimo bus atliekamas mokestinis patikrinimas, šis patikrinimas turi būti pradėtas per 5 dienas nuo šio straipsnio 7 dalies 1 punkte 7 dalyje nustatytų terminų pabaigos dienos.“

Įstatymo 87 straipsnio 7 dalis išdėstyta taip:

„7. Jei atitinkamo mokesčio įstatyme nenustatyta kitaip, mokesčių administratorius privalo grąžinti mokesčių mokėtojui mokesčio permoką tokia tvarka. Mokesčio permoka grąžinama per 30 dienų po rašytinio prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos. Tais atvejais, kai mokesčių administratorius pareikalauja, kad mokesčių mokėtojas pateiktų papildomus dokumentus, 30 dienų terminas skaičiuojamas nuo kitos dienos po visų pareikalautų dokumentų gavimo dienos. Gyventojų pajamų mokesčio permoka, priklausanti grąžinti mokesčių mokėtojui pagal jo metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją, grąžinama mokesčių mokėtojo prašymu ne vėliau kaip iki atitinkamų metų liepos 31 dienos, o jei prašymas pateikiamas pasibaigus atitinkamos metinės deklaracijos pateikimo terminui, – ne vėliau kaip per 90 dienų po prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos. Tais atvejais, kai dėl mokesčio permokos grąžinimo atliekamas mokesčių mokėtojo mokestinis patikrinimas arba su mokesčio permokos grąžinimu susiję klausimai yra sudedamoji mokesčių administratoriaus atliekamo to mokesčių mokėtojo patikrinimo dalis, mokesčio permoka turi būti grąžinta ne vėliau kaip per 20 dienų po mokesčių administratoriaus sprendimo permokos grąžinimas sustabdomas iki mokesčių administratoriaus sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos (jei pažeidimų nenustatyta, – pažymos apie tai), įteikimo mokesčių mokėtojui dienos, tačiau tai nestabdo šio straipsnio 9 dalyje nustatytų palūkanų skaičiavimo mokesčių mokėtojo naudai.“

Įstatymo 87 straipsnio 9 dalis išdėstyta taip:

„9. Mokesčių administratorius, per šio straipsnio 7 dalyje nurodytą terminą negrąžinęs mokesčio permokos sumos, mokesčių mokėtojo naudai skaičiuoja palūkanas, Palūkanų dydis yra lygus delspinigių už ne laiku sumokėtą mokestį dydžiui kurių dydis lygus praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinio vidurkio dydžiui, iki ši mokesčio permoka bus mokesčių mokėtojui grąžinta. Mokesčių mokėtojo naudai palūkanos neskaičiuojamos, kai vykdoma abipusio susitarimo procedūra, numatyta Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse arba Konvencijoje 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną. Šiuo atveju palūkanos neskaičiuojamos laikotarpiu nuo kreipimosi dėl abipusio susitarimo procedūros iki šios procedūros pabaigos, tačiau jeigu pasibaigus abipusio susitarimo procedūrai mokesčių mokėtojo prievolė sumažėja, jam proporcingai grąžinamos visos, jei jų buvo, sumokėtos ar išieškotos baudų, delspinigių ar palūkanų pagal mokestinės paskolos sutartį sumos.“

Įstatymo 87 straipsnio 12 dalis išdėstyta taip:

„12. Jei atitinkamame mokesčio įstatyme nenustatyta kitaip, su mokesčiu susijusios sumos permoka, taip pat susidaręs mokesčio skirtumas grąžinami (įskaitomi) ta pačia tvarka, terminais ir už tokį patį laikotarpį kaip ir mokesčio permoka.“

Įstatymo 87 straipsnio 13 dalis išdėstyta taip:

„13. Jei atitinkamame mokesčio įstatyme nenustatyta kitaip, mokesčio permoka gali būti grąžinta (įskaityta), jeigu ji susidarė ne anksčiau kaip per einamuosius ir prieš juos einančius penkerius kalendorinius metus kaip per atitinkamą šio Įstatymo 68 straipsnyje nurodytą mokesčių apskaičiavimo ar perskaičiavimo terminą, – skaičiuojama atgal nuo įskaitymo dienos, kai įskaitymas atliekamas mokesčių administratoriaus iniciatyva be atskiro mokesčių mokėtojo prašymo, o kai yra mokesčių mokėtojo prašymas, – skaičiuojama atgal nuo šio prašymo pateikimo dienos. Jei iki prašymo pateikimo mokesčių mokėtojas atlieka veiksmą, liudijantį tai, kad jis žino apie mokesčio permokos buvimą ir siekia ją susigrąžinti (įskaityti), minėtas terminas skaičiuojamas nuo to veiksmo atlikimo dienos. Šiuo atveju mokesčių mokėtojas prie prašymo grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką privalo pateikti mokesčių administratoriui minėto veiksmo atlikimą pagrindžiančius įrodymus. Į paminėtą terminą neįskaičiuojami kalendoriniai metai, kuriais dėl grąžintinų (įskaitytinų) sumų vyko mokestiniai arba teisminiai ginčai arba buvo taikoma abipusio susitarimo procedūra, numatyta Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse arba Konvencijoje 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną.“

Įstatymo įsigaliojimo ir taikymo nuostatos:

„7. Šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio nuostatos, kiek jos susijusios su mokesčių mokėtojo naudai mokėtinų palūkanų dydžiu, yra taikomos tokia tvarka: iki šio įstatymo įsigaliojimo turėta mokesčių mokėtojo teisė į palūkanas užtikrinama mokant jam palūkanas, kurių dydis lygus delspinigių už ne laiku sumokėtą mokestį dydžiui, iki ši mokesčio permoka bus mokesčių mokėtojui grąžinta; jeigu mokesčių mokėtojo teisė į palūkanas išlieka ir po šio įstatymo įsigaliojimo, mokesčių mokėtojo teisė į palūkanas, turima nuo 2019 m. sausio 1 d., užtikrinama mokant jam palūkanas, kurių dydis lygus praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinio vidurkio dydžiui, iki ši mokesčio permoka bus mokesčių mokėtojui grąžinta.“

PATIKSLINTOS ATLEIDIMO NUO DELSPINIGIŲ NUOSTATOS

Valstybinės mokesčių inspekcijos paaiškinimas:

MAĮ 100 straipsnio pakeitimas:

Šiuo pakeitimu, įtvirtinta galimybė, mokesčių administratoriui atleisti mokesčių mokėtoją nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, kai tokia teisinė galimybė yra numatyta specialiame mokesčių įstatyme. Atsižvelgiant į tai, VMI prie FM informuoja, jog mokesčių administratorius šiuo pakeitimu įgyja teisę atleisti mokesčių mokėtoją nuo delspinigių savo iniciatyva, kai tokia galimybė yra numatyta specialiame įstatyme. Pakeitimas įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 d.“

Įstatymo nuostatos:

Įstatymo 100 straipsnio 1 dalis papildyta nauju 2 punktu:

(1. Mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu: )

2) tokia teisinė galimybė yra numatyta specialiajame mokesčių įstatyme;„.

ATSISAKYTA DVIGUBOS NUOBAUDOS SKYRIMO (PAGAL BAUDŽIAMĄJĮ KODEKSĄ IR PAGAL MAĮ)

Valstybinės mokesčių inspekcijos paaiškinimas:

MAĮ 132 straipsnio pakeitimas:

Šiuo metu galioja tokios asmenų baudimo taisyklės, kuriomis remiantis asmuo, padaręs tam tikras nusikalstamas veikas mokesčių srityje, yra baudžiamas tiek pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nuostatas, tiek ir pagal MAĮ (skiriant atitinkamas baudas). Taigi faktiškai asmuo už tuos pačius pažeidimus yra baudžiamas du kartus. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pateiktą pasiūlymą „inicijuoti MAĮ bei kitų norminių aktų pakeitimus, kurie įgalintų mokesčių administratorių išieškoti į valstybės biudžetą nesumokėtus mokesčius bei kitus privalomus mokėjimus (pvz., delspinigius), neskiriant pažeidėjui baudos už padarytą mokestinį pažeidimą, arba, įsigaliojus apkaltinamajam nuosprendžiui, sudarytų sąlygas mokesčių administratoriui savo iniciatyva panaikinti nuteistam asmeniui paskirtą administracinę nuobaudą, paliekant galioti sprendimą dėl į valstybės biudžetą išieškotų mokesčių bei kitų privalomų mokėjimų“, atlikti atitinkami MAĮ 132 straipsnio pakeitimai.

Pakeitimais nustatoma, kad bauda neskiriama, kol kompetentingos institucijos (ikiteisminio tyrimo institucijos; prokuroras; teismas) nepriims esminių sprendimų dėl asmens kaltės, atsakomybės ir nubaudimo pagal BK: 1) teismui apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteisus asmenį, pagal MAĮ skirtina bauda neskiriama; 2) kitais atvejais pagal MAĮ skirtina bauda turi būti paskirta ir sumokėta (išieškota). Pakeitimas įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 d.“

Įstatymo nuostatos:

Įstatymo 132 straipsnis išdėstytas taip:

132 straipsnis. Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo
1. Tais atvejais, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas nustatė mokesčių įstatymų pažeidimų, patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo priimamas atsižvelgiant į patikrinimo akto medžiagą ir į mokesčių mokėtojo pastabas dėl patikrinimo akto (jei jos buvo pateiktos).

2. Mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, gali:
1) patvirtinti patikrinimo aktą;
2) patikrinimo aktą patvirtinti iš dalies;
3) nepatvirtinti patikrinimo akto;
4) pavesti pakartotinai patikrinti mokesčių mokėtoją;
5) pakeisti patikrinimo aktą.

3. Šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodoma konkreti papildomai apskaičiuotų mokesčių, apskaičiuotų delspinigių ir paskirtų baudų suma, taip pat išdėstoma sprendimo apskundimo tvarka.

4. Jeigu nustatoma, kad padarytas mokesčių įstatymų pažeidimas turi nusikalstamos veikos požymių, mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo medžiagą, susijusią su galimai mokesčių mokėtojo padaryta nusikalstama veika, perduoda ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, priima šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus sprendimus ir juose nurodo konkrečią papildomai apskaičiuotų mokesčių ir apskaičiuotų delspinigių sumą, o baudos skyrimą sustabdo iki ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo sprendimo dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal Baudžiamąjį kodeksą, įsiteisėjimo. Baudos skyrimas nepradedamas, jei baudžiamoji byla buvo iškelta iki mokestinio patikrinimo pradžios.

5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui priėmus sprendimą dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal Baudžiamąjį kodeksą ir šiam sprendimui įsiteisėjus, mokesčių administratorius per 30 dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos atnaujina baudos skyrimą ir priima vieną iš šių sprendimų:
1) teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo mokesčių mokėtojas nuteisiamas dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai padarymo, dėl sukčiavimo mokesčių apskaičiavimo ar sumokėjimo srityje arba dėl neteisėto praturtėjimo, ir šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, atnaujina baudos skyrimą ir papildomu sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo nebeskiria mokesčių mokėtojui baudos;
2) teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį ir jam įsiteisėjus, taip pat tuo atveju, kai buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, atnaujina baudos skyrimą ir papildomu sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtina mokesčių mokėtojui skirtiną baudą, atsižvelgdamas į šio Įstatymo 140 straipsnyje nustatytas baudų skyrimo taisykles.

6. Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo turi būti priimtas per 35 dienas nuo patikrinimo akto įteikimo mokesčių mokėtojui dienos. Šis sprendimas negali būti priimtas, jei nepasibaigę šio Įstatymo 131 straipsnyje nustatyti pastabų dėl patikrinimo akto pateikimo terminai, išskyrus šio Įstatymo 131 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas pateikia pastabų dėl patikrinimo akto, sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo turi būti priimtas per 30 dienų nuo tos dienos, kurią mokesčių administratorius šias pastabas gauna.
7. Sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo pasirašo atitinkamo mokesčių administratoriaus viršininkas arba jo tam įgaliotas pareigūnas.
8. Vienas sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo egzempliorius įteikiamas mokesčių mokėtojui.“

NUSTATYTOS BAUDŲ SKYRIMO TAISYKLĖS

Valstybinės mokesčių inspekcijos paaiškinimas:

MAĮ 139 ir 140 straipsnio pakeitimas:

Šiais pakeitimais nustatyta, jog mokesčių administratorius skirdamas konkrečią baudą mokesčių mokėtojui, turi vadovautis MAĮ 140 straipsnyje įtvirtintomis baudų skyrimo taisyklėmis. MAĮ 140 straipsnyje įtvirtintos mokesčių mokėtojų atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, į kurias mokesčių administratorius privalomai turi atsižvelgti skirdamas konkrečią baudą. Taip pat MAĮ 140 straipsnyje yra įtvirtinta, konkrečios baudos apskaičiavimo metodika.“

Įstatymo nuostatos:

Įstatymo 140 straipsnis išdėstytas taip:

140 straipsnis. Baudų skyrimas
Asmenims, pažeidusiems mokesčių įstatymus, baudos skiriamos pagal pažeidimo padarymo metu galiojančius teisės aktus, išskyrus šio Įstatymo 142 straipsnyje nurodytus atvejus.

140 straipsnis. Baudų skyrimas
1. Asmenims, pažeidusiems mokesčių įstatymus, baudos skiriamos pagal pažeidimo padarymo metu galiojančius teisės aktus, išskyrus šio Įstatymo 142 straipsnyje nurodytus atvejus.

2. Mokesčių administratorius už mokesčių įstatymų pažeidimus skiria asmenims baudas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais ir neviršydamas šio Įstatymo 139 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų skirtinos baudos dydžių, o jeigu skirtinos baudos dydžiai nustatyti specialiajame mokesčio įstatyme, – neviršydamas jame nustatytų skirtinos baudos dydžių, atsižvelgdamas į:
1) pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą;
2) kaltę (kaltės formą ir rūšį);
3) dėl padaryto pažeidimo atsiradusią žalą;
4) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

3. Asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:
1) asmuo pripažino mokesčio įstatymo pažeidimą ir bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi šio pažeidimo tyrimo metu (sudarė sąlygas tinkamai mokesčių administratoriaus veiklai tiriant pažeidimą, pateikė mokesčių administratoriui prašomą informaciją, padėjo mokesčių administratoriui išaiškinti šį pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis);
2) asmuo savo noru atlygino arba pašalino dėl pažeidimo padarymo atsiradusią žalą;
3) pažeidimas padarytas dėl sunkios fizinio asmens ekonominės ir (ar) socialinės padėties;
4) pažeidimas padarytas dėl psichinės ir (ar) fizinės prievartos;
5) pažeidimas padarytas kitomis svarbiomis aplinkybėmis, kurias mokesčių administratorius pripažįsta lengvinančiomis aplinkybėmis.

4. Asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:
1) pažeidimas padarytas asmeniui siekiant gauti mokestinę naudą, kaip ji suprantama pagal šio Įstatymo 69 straipsnio 1 dalį, ir mokesčiai apskaičiuoti mokesčių administratoriui taikant turinio viršenybės prieš formą principą;
2) mokesčių mokėtojas nevykdo ar netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokestį, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius neturi galimybių apskaičiuoti mokėtinų mokesčių įprastine, t. y. specialiojo mokesčio įstatymo nustatyta, tvarka;
3) kai mokesčių mokėtojas mokesčių administratoriaus nurodytu laiku nepateikia mokesčių administratoriui tinkamų dokumentų apie sandorių ar ūkinių operacijų vertę arba pateikia netinkamus dokumentus ir mokesčių administratorius koreguoja sandorių ar ūkinių operacijų vertę, taikydamas Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnį arba Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnį;
4) mokesčių mokėtojas, vykdydamas mokestines prievoles, vengia bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi ir teikti jam aktualią informaciją ar paaiškinimus;
5) dėl mokesčių mokėtojo tyčinių veiksmų ar neveikimo padaryta didelė žala valstybės biudžetui, kai nesumokėtų mokesčių dydis viršija 500 bazinių socialinių išmokų;
6) į buhalterinę apskaitą įtraukti juridinės galios neturintys apskaitos dokumentai, kuriuose nurodytomis sąlygomis užfiksuotos ūkinės operacijos realiai neįvyko.

5. Konkretų asmeniui skirtinos baudos dydį mokesčių administratorius apskaičiuoja ir motyvuotai nustato atsižvelgdamas į šias baudų skyrimo taisykles:
1) mokesčių administratorius pasirenka skiriamos konkrečios baudos dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio, kuris apskaičiuojamas šio Įstatymo 139 straipsnio 1 ar 2 dalyje (ar specialiajame mokesčio įstatyme) nurodytos trūkstamos mokesčio sumos dydžio baudos minimalų ir maksimalų dydžius sudedant ir gautą rezultatą padalijant pusiau;
2) mokesčių administratorius, skirdamas konkrečią baudą, vertina šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytas aplinkybes ir baudos dydį skaičiuoja nuo baudos vidurkio;
3) mokesčių administratorius, nustatęs, kad yra kelios asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra sunkinančių aplinkybių, asmeniui skiria baudą, nesiekiančią skirtinos baudos vidurkio;
4) mokesčių administratorius, nustatęs, kad yra kelios asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nėra lengvinančių aplinkybių, asmeniui skiria baudą, viršijančią skirtinos baudos vidurkį.“

NUMATYTAS VIENKARTINIS ATLEIDIMAS NUO DELSPINIGIŲ UŽ NESUMOKĖTUS MOKESČIUS

Valstybinės mokesčių inspekcijos paaiškinimas:

Dėl atleidimo nuo delspinigių už nesumokėtus mokesčius:

Atsižvelgiant į šešėlinės ekonomikos mažinimo siekį, bendros valstybės ir visuomenės bei atskirų jos grupių darnos ir pažangos siekimą, įteisinta vienkartinė galimybė asmenims, nustatyta tvarka ir terminais deklaravusiems atitinkamas mokėtinų mokesčių sumas, būti atleistiems nuo neigiamų teisinių pasekmių. Šiuo pakeitimu numatoma, jog mokesčių mokėtojams deklaravusiems mokėtinų mokesčių sumas, mokesčių administratorius neskirs baudų, taip pat nuo šių sumų nebus skaičiuojami delspinigiai, o taip pat jie nebūtų įtraukti į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą. Vienintelė keliama sąlyga, kad būtų išvengta visų šių neigiamų pasekmių yra mokesčio sumokėjimas. Pažymėtina, jog mokestį bus galima sumokėti per 20 dienų arba mokesčio sumą išdėstyti dvejiems metams. Be to, siekiant nesudaryti prielaidų diskriminuoti asmenų, laiku savanoriškai deklaravusių mokesčius, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių jų nesumokėjusių, įtvirtinta, kad nuo likusios nesumokėtos ar neišieškotos delspinigių sumos sumokėjimo jie bus atleisti automatiškai. Šiuo atveju mokesčių sumokėjimas nebus būtina atleidimo nuo delspinigių sąlyga.“

VMI prie FM informuoja, jog atleidimas nuo delspinigių mokesčių mokėtojams deklaravusiems mokėtinas mokesčių sumas truks nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. Detaliau apie šią procedūrą VMI prie FM informuos atskiru raštu.

Įstatymo nuostatos:

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 40-1 straipsniu įstatymo Nr. XIII-1329 11 straipsnyje nurodyta:

11 straipsnis. Atleidimas nuo delspinigių už nesumokėtus mokesčius
1. Mokesčių mokėtojams, laiku nedeklaravusiems ir nesumokėjusiems Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje nurodytų mokesčių už mokestinį laikotarpį, pasibaigusį ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d., nuo nesumokėtų mokesčių sumų delspinigiai neskaičiuojami, jei jie Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pateikia Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje nurodyto mokesčių apskaičiavimo ar perskaičiavimo laikotarpio (termino) atitinkamo mokesčio deklaraciją ir per 20 dienų nuo jos pateikimo sumoka mokestį.

2. Mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo prašymu atideda šio straipsnio 1 dalyje nurodytos mokesčių sumos sumokėjimą iki dvejų metų, pasiūlydamas periodinių mokėjimų grafiką. Per dvejus metus nesumokėjus visos mokesčių sumos, nuo likusios nesumokėtos mokesčių dalies apskaičiuojami delspinigiai už visą laikotarpį, skaičiuojant nuo kitos dienos, kai mokestis pagal atitinkamą laikotarpį turėjo būti sumokėtas iki 180-os dienos po šio straipsnio 1 dalyje numatyto 20 dienų termino pabaigos dienos.

3. Mokesčių mokėtojai, deklaravę, tačiau nesumokėję Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje nurodytų mokesčių ir turintys nuo šių mokesčių už mokestinį laikotarpį, pasibaigusį ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d., apskaičiuotą delspinigių nepriemoką, atleidžiami nuo visos arba likusios dalies apskaičiuotų, tačiau nesumokėtų arba neišieškotų delspinigių sumos. Šios atleidimo nuo delspinigių nuostatos netaikomos šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais.

4. Šio straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos taikomos iki 2019 m. liepos 1 d. pateiktoms mokesčių deklaracijoms ir prašymams.

5. Mokesčių mokėtojams, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pateikusiems deklaracijas, tačiau nesumokėjusiems mokesčių arba nepateikusiems prašymo atidėti mokestį per 20 dienų, delspinigiai skaičiuojami bendra Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.“

_________________

Teisės aktas:

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 40-1 straipsniu įstatymas
(2018-06-28 Nr. XIII-1329, TAR, 2018-06-30, kodas 2018-10972, įsigalioja 2019-01-01)


<< Atgal