Teisės aktų naujienos

Pakeistas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies komentaras

Paaiškinti kaštų pasidalijimo sandoriai ir jų apmokestinamoji vertė

Dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio komentaro
(2020-01-27)

Valstybinė mokesčių inspekcija pakeitė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies komentarą.

Komentare paaiškinti kaštų pasidalijimo sandoriai ir jų apmokestinamoji vertė.

Valstybinė mokesčių inspekcija papildė PVM įstatymo 15 straipsnio 1 dalies komentarą ir paaiškino:

„Pažymėtina, kad praktikoje pasitaiko atvejų kuomet keli savarankiški apmokestinamieji asmenys (dažnai susiję tam tikrais ryšiais) nesudarydami jungtinės veiklos sutarties ir/arba nesteigdami atskiro juridinio asmens, sudaro sandorius, kuriais nesiekiama nei pelno, nei pajamų uždirbimo, o siekiama, kooperuojant tam tikrus asmenų turimus išteklius, užtikrinti ir / ar gerinti vidinių funkcijų vykdymą. Be to, tokiais sudaromais sandoriais nėra siekiama ir sukurti turto, skirto parduoti ar kitaip perleisti tretiesiems nesusijusiems asmenims, o numatoma gauti bendrą naudą sutaupant išteklius. Tokie susitarimai vadinami kaštų pasidalijimo sandoriais ir jų atveju dalyvių įnašai iš esmės turėtų atitikti planuojamą gauti naudą. O tais atvejais, kai patiriami kaštai neatitinka gaunamos naudos, tai šis skirtumas tarp dalyvių yra kompensuojamas atliekant tarpusavio atsiskaitymus, vadinamus „balansuojančiais mokėjimais“.

6 pavyzdys

X grupės bankai – savarankiški juridiniai vienetai, įsikūrę Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, nusprendė įsteigti bendrą visai X grupei operacijų centrą, kuris būtų atsakingas už rinkodaros funkciją visuose bankuose.

Minėti bankai tarpusavyje sudaro kaštų pasidalijimo sandorį, kuriame numatyta, kad kiekvieno dalyvaujančio banko patiriamų kaštų dalis tokiame sandoryje turi atitikti tos įmonės gaunamą naudą, taip pat nustatyti principai, kuriais remiantis nustatoma kiekvieno grupės nario gaunama nauda. Be to, susitariama, kad, jei bankų patirti kaštai bendroje rinkodaros veikloje neatitiks jų gautos naudos, grupės bankai vieni kitiems mokės „balansuojančius mokėjimus”.

Tarkim, liepos mėnesį bendri visų sandoryje dalyvaujančių bendrovių įnašai, vykdant bendrą rinkodaros veiklą visose trijose šalyse, sudarė 37 000 eurų (be PVM), iš jų Latvijos bendrovės įnašų rinkos vertė sudarė 19 500 eurų, Estijos bendrovės – 11 000 eurų, o Lietuvos bendrovės – 6 500 eurų.

Pagal susitarimo sąlygas bendrovių iš kaštų pasidalinimo sandorių planuojama gauti nauda buvo apskaičiuota vadovaujantis iš anksto nustatytu kriterijumi – pagal kiekvieno banko praėjusiais kalendoriniais metais gautas metines veiklos pajamas. Nustatyta, kad pagal bankų iš kaštų pasidalinimo sandorių planuojamą gauti naudą Latvijos banko įnašo į bendrą veiklą vertė turėjo būti 15 000 eurų, Estijos banko – 12 000 eurų, o Lietuvos banko – 10 000 eurų.

Pagal susitarimo sąlygas „balansuojančius mokėjimus“ turi mokėti Lietuvos bankas (10 000 – 6 500 = 3 500 eurų) ir Estijos bankas (12 000 – 11 000 = 1 000 eurų), nes jų faktinio įnašo į bendrą veiklą vertė buvo mažesnė nei iš kaštų pasidalinimo sandorio planuojama gauti nauda. Latvijos banko faktinių įnašų į bendrą veiklą vertė viršijo iš minėtų sandorių planuojamą gauti naudą, todėl jis turi gauti 4 500 (19 500 – 15 000) eurų „balansuojantį mokėjimą“.

Šiuo atveju paslaugų apmokestinamoji vertė, nuo kurios turi būti skaičiuojamas PVM, yra 3 500 eurų už Latvijos banko Lietuvos bankui teikiamas rinkodaros paslaugas ir 1 000 eurų už Latvijos banko Estijos bankui teikiamas rinkodaros paslaugas.

Latvijos banko teikiamos rinkodaros paslaugos Lietuvos bankui pagal PVM įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatas laikomos suteiktos Lietuvoje ir Lietuvos bankas pagal PVM įstatymo 95 straipsnio 2 dalies nuostatas privalo apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM už jam Latvijos banko Lietuvos teritorijoje teikiamas rinkodaros paslaugas.“

_________________

Teisės aktas:

Dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio komentaro
(2020-01-27)


<< Atgal