Pakeistos Darbo apmokėjimo sistemos nustatymo rekomendacijos

Vyriausybės nutarimu pakeistos Darbo apmokėjimo sistemos nustatymo rekomendacijos.

Įsigalioja 2024-01-30

Pakeitimo esmė:

Rekomendacijos papildytos nauju 29 punktu:

29. Rekomenduojama darbo apmokėjimo sistemoje pateikti ir informaciją apie valstybės tarnautojų ir darbuotojų darbo užmokesčio ribas pinigine išraiška, apimančias šias darbo užmokesčio dalis: valstybės tarnautojo pareigybės pareiginę algą ir maksimalų galimą priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (30 proc.); darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybės pareiginę algą ir maksimalią galimą kintamąją dalį (jei tokia darbo užmokesčio sudėtinė dalis yra numatyta darbuotojams).

Vidaus reikalų ministerija paaiškino:

„Dalis institucijų, rengdamos savo darbo apmokėjimo sistemas bei numatydamos darbo užmokesčio intervalus, į juos neįskaito priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažo (valstybės tarnautojų atveju) bei pareiginės algos kintamosios dalies (darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, atveju.). Maksimalus galimas valstybės tarnautojo priedas už stažą sudaro 30 proc., nes pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 2 straipsnio 11 dalį šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 8 dalies 1–5, 9–14 punktuose nurodytiems valstybės tarnautojams ir asmenims, kurių tarnybos Lietuvos valstybei stažas įsigaliojus šiam įstatymui yra didesnis negu 20 metų, priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis procentais yra fiksuojamas ir yra lygus šio įstatymo įsigaliojimo dieną sukauptam priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydžiui procentais; fiksuotasis priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis nekinta ir šio dydžio priedas už iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sukauptą tarnybos Lietuvos valstybei stažą yra mokamas tol, kol jie eina pareigas valstybės tarnyboje; fiksuotasis priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis išlieka ir jiems grįžus į valstybės tarnybą; šios dalies nuostatos taikomos ir asmenims, ėjusiems šioje dalyje nurodytas pareigas ir priimtiems į valstybės tarnautojo pareigas iki ar po šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“

_________________

Teisės aktas:

Vyriausybės nutarimas
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. 857 „Dėl Darbo apmokėjimo sistemos nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“ pakeitimo
(2024-01-24 Nr. 80, TAR 2024-01-29, kodas 2024-01567, įsigalioja 2024-01-30)

Pakeistas Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašas

Aplinkos ministro įsakymu pakeistas Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašas.

Įsigalioja 2024-02-01. Dalis nuostatų įsigalioja 2024-07-01.

Svarbiausi Aprašo pakeitimai:

Svarbiausius Aprašo pakeitimus paaiškino Viešųjų pirkimų tarnyba šiame pranešime.

Visi aprašo pakeitimai pateikti žemiau, palyginamojoje redakcijoje

TEISĖS AKTO NUOSTATOS

APLINKOS APSAUGOS KRITERIJŲ TAIKYMO, VYKDANT ŽALIUOSIUS PIRKIMUS, TVARKOS APRAŠO PAKEITIMAS

Palyginamoji redakcija.

_________________

Teisės aktas:

Aplinkos ministro įsakymas
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. D1-508 „Dėl Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo
(2024-01-16 Nr. D1-17, TAR 2024-01-16, kodas 2024-00619, įsigalioja 2024-02-01)

Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė lentelę „Nuolatinių Lietuvos gyventojų pajamų apmokestinimo tvarka nuo 2024 m. sausio 1 dienos“

Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė lentelę „Nuolatinių Lietuvos gyventojų pajamų apmokestinimo tvarka nuo 2024 m. sausio 1 dienos“. Lentelėje pateikti gyventojams nustatyti mokesčiai: GPM, PSD įmokos, VSD įmokos, PVM.

VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS LENTELĖ

Nuolatinių Lietuvos gyventojų pajamų apmokestinimo tvarka nuo 2024 m. sausio 1 dienos.

KAS KEITĖSI?

Svarbiausi pakeitimai:

1. Keitėsi nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifas II grupės draudėjams – 0,46 procento (buvo 0,54 procento). Sąrašas draudėjų, 2024 metams priskirtų II nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifo grupei – paskelbtas čia.

2. Keitėsi VDU dydis – vidutinis darbo užmokestis, taikomas apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti. 2024 m. 1 VDU – 1902,70 Eur; 43 VDU – 81816,10 Eur; 60 VDU – 114162 Eur; 120 VDU – 228324 Eur.

Pakeistos Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių deklaracijos FR0521 formos ir mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių deklaracijos FR0522 formos pildymo taisyklės

Aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko įsakymu pakeistos Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių deklaracijos FR0521 formos ir mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių deklaracijos FR0522 formos pildymo taisyklės (toliau – taisyklės).

Įsigalioja 2024-01-17. Dalis nuostatų įsigalioja 2025-01-01.

Svarbiausi Taisyklių pakeitimai:

1. Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių deklaracijos FR0521 formos pildymo taisyklių pakeitimai:
1.1. Atsisakyta kai kurių perteklinių laukelių pildymo nuo 2025-05-01. Šie duomenys gali būti gauti iš kitų valstybės registrų.
1.2. Panaikintos nebeaktualios nuostatos, taikomos už 2020 m. ir ankstesnius laikotarpius.

2. Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių deklaracijos FR0522 formos pildymo taisyklių pakeitimai:
2.1. Taisyklės papildytos nuostatomis dėl taršos iš privalomų įregistruoti organinius tirpiklius naudojančių įrenginių. Ši tarša pradėta apmokestinti nuo 2023 metų.

Visi Taisyklių pakeitimai pateikti žemiau, palyginamojoje redakcijoje.

TEISĖS AKTO NUOSTATOS

MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ IŠ MOBILIŲJŲ TARŠOS ŠALTINIŲ DEKLARACIJOS FR0521 FORMOS IR MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ IŠ STACIONARIŲJŲ TARŠOS ŠALTINIŲ DEKLARACIJOS FR0522 FORMOS PILDYMO TAISYKLIŲ PAKEITIMAS

Palyginamoji redakcija.

_________________

Teisės aktas:

Aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko įsakymas
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. VA-61/D1-658 „Dėl Mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų FR0521, FR0522, FR0523 ir FR0524 formų ir jų pildymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo
(2024-01-16 Nr. D1-14/VA-4, TAR 2024-01-16, kodas 2024-00603, įsigalioja 2024-01-17)

Patvirtintos Viešojo administravimo subjekto, kurio teisinė forma – biudžetinė įstaiga, pareigybių sąraše esančių valstybės tarnautojų pareigybių peržiūros rekomendacijos

Nuo 2024-01-01 kai kurios pareigybės nebėra priskiriamos valstybės tarnautojams, todėl viešojo administravimo subjekte esančias valstybės tarnautojų pareigybes privaloma peržiūrėti. Valstybės tarnautojais nelaikomi asmenys, atliekantys vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymą nuo 2024-01-01:

10. Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje.
11. Valstybės tarnautojas – asmuo, einantis pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis viešojo administravimo funkcijas arba užtikrinantis diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimą, arba padedantis valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme.

Pagal aukščiau minėtą Viešojo administravimo įstatymą nuo 2024-01-01:

„17. Vidaus administravimas − veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto, turinčio viešojo juridinio asmens statusą, savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą.“

ĮPAREIGOJIMAS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO SUBJEKTAMS, KURIŲ TEISINĖ FORMA YRA BIUDŽETINĖ ĮSTAIGA

Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo pakeitime (20230525 Nr. XIV-2008) nurodyta:

„11. Viešojo administravimo subjekte, kurio teisinė forma – biudžetinė įstaiga, sudaroma valstybės tarnautojų pareigybių vertinimo komisija, į kurią įtraukiamas (-i) ir toje biudžetinėje įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos ar darbo tarybos atstovas (-ai). Ši komisija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu tvirtinamas rekomendacijas, peržiūri biudžetinės įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes ir, įvertinusi šioms pareigybėms priskirtas funkcijas, sudaro pareigybių, kurių funkcijos yra priskirtinos vidaus administravimo funkcijoms, sąrašą, ir jį pateikia biudžetinės įstaigos vadovui. Šiame sąraše esančios valstybės tarnautojų pareigybės iki 2025 m. sausio 1 d. turi būti panaikintos arba vietoj jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės.“

PAREIGYBIŲ SĄRAŠE ESANČIŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBIŲ PERŽIŪROS REKOMENDACIJOS

Aukščiau minėtos rekomendacijos patvirtintos šiuo Vidaus reikalų ministro įsakymu:

Dėl Viešojo administravimo subjekto, kurio teisinė forma – biudžetinė įstaiga, pareigybių sąraše esančių valstybės tarnautojų pareigybių peržiūros rekomendacijų patvirtinimo
(2024-01-12 Nr. 1V-52, TAR 2024-01-12, kodas 2024-00463, įsigalioja 2024-01-13)

 

Valstybinė mokesčių inspekcija atnaujino leidinį „Nuolatinio Lietuvos gyventojo iš užsienio valstybių gautų pajamų apmokestinimas ir deklaravimas“

Valstybinė mokesčių inspekcija parengė naują leidinio „Nuolatinio Lietuvos gyventojo iš užsienio valstybių gautų pajamų apmokestinimas ir deklaravimas“ (toliau – Leidinys) redakciją.

Taikoma deklaruojant 2023 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.

Svarbiausi Leidinio pakeitimai:

1. Patikslintas Leidinio 3 punktas:
„Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas užsienyje gavo pajamų, kurios yra apmokestinamos pajamų mokesčiu pagal GPMĮ ir pajamų mokestis nuo tokių pajamų užsienyje nebuvo sumokėtas (išskaičiuotas) (išskyrus atvejus, kai pajamos gautos užsienio valstybėje, su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, ir tokios pajamos buvo neapmokestintos užsienio valstybėje dėl jos vidaus mokesčių įstatymuose pajamoms nustatytų mokesčio lengvatų), nuolatinis Lietuvos gyventojas pajamų mokestį privalo sumokėti Lietuvoje GPMĮ nustatyta tvarka.“

2. Patikslinti Leidinio III skyriaus „Nuolatinio Lietuvos gyventojo iš užsienio valstybių gautų pajamų dvigubo apmokestinimo naikinimas Lietuvoje“ punktai:
2.1. Leidinio 4.1 papunktis „Kai gautos bet kokios rūšies pajamos (išskyrus dividendus, palūkanas ir honorarą)“ papildytas nauja antrąja pastraipa (žr. pačiame leidinyje).
2.2. Leidinys papildytas nauju papunkčiu „4.1.3. Finansinių priemonių pardavimo pajamos„.
2.3. Papildyta Leidinio 4.2 papunktyje „Kai gauti dividendai, palūkanos ir honoraras“ pateikta lentelė. Kai kuriose šalyse atsirado 0 proc. mokesčio tarifas honorarams.
2.4. Leidinys papildytas nauju papunkčiu „4.3. Kai pajamos gautos iš Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės„.

Kartu su leidiniu bus naudingi ir šie VMI paaiškinimai:

Pajamos, gautos iš užsienio
Atleidimas nuo mokesčio sumokėjimo
Mokesčio atskaitymas
Mokesčio sumokėjimas ir deklaravimas

_________________

Teisės aktas:

VMI leidinys
Nuolatinio Lietuvos gyventojo iš užsienio valstybių gautų pajamų apmokestinimas ir deklaravimas
(2023-11-30)

Pakeistos Mažmeninės prekybos taisyklės

Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pataisomis, kurios įsigalioja 2024-01-01, leista pardavinėti maistą, paženklintą žymeniu „Geriausias iki…“, kurio minimalus tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, tačiau šis maistas dar yra tinkamas naudoti. Už tokio maisto saugą ir kokybę atsako pardavėjas. Daugiau apie tai buvo rašyta šioje apžvalgoje.

Įgyvendinant Įstatymo nuostatas, Vyriausybės nutarimu pakeistos Mažmeninės prekybos taisyklės (toliau – Taisyklės).

Taisyklės papildytos nuostatomis, kad parduodant maistą, kurio minimalus tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, tačiau šis maistas dar yra tinkamas naudoti, pardavėjas turi užtikrinti, kad:
– pasibaigusio minimalaus maisto produkto tinkamumo vartoti termino maistas yra supakuotas į gamintojo pirminę pakuotę;
– pasibaigusio minimalaus maisto produkto tinkamumo vartoti termino maisto pirminė pakuotė yra nepažeista;
– vartotojui ant pakuotės pateikta aiškiai matoma įspėjamoji informacija, kad minimalus maisto produkto tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, ir yra neuždengtas gamintojo nurodytas minimalaus tinkamumo vartoti terminas ir kita privalomoji maisto produktų ženklinimo informacija;
– pasibaigusio minimalaus maisto produkto tinkamumo vartoti termino maistas yra išdėstytas jam skirtoje atskiroje ir aiškiai pažymėtoje prekybos vietoje.

Taisyklės papildytos ir kitomis nuostatomis.

Visi Taisyklių pakeitimai pateikti žemiau, palyginamojoje redakcijoje.

TEISĖS AKTO NUOSTATOS

MAŽMENINĖS PREKYBOS TAISYKLĖS

Palyginamoji redakcija.

_________________

Teisės aktas:

Vyriausybės nutarimas
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimo Nr. 697 „Dėl Mažmeninės prekybos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo
(2024-01-10 Nr. 31, TAR 2024-01-10, kodas 2024-00341, įsigalioja 2024-01-11)

Patvirtinti valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai 2024 metais

Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtinti valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai 2024 metams.

Keitėsi tik vienas tarifas – nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifas II grupės draudėjams.

II grupės draudėjams šis tarifas sumažintas iki 0,46 procento (2023 metais buvo 0,54 procento).

DRAUDĖJŲ GRUPĖS

Sąrašas draudėjų, 2024 metams priskirtų II nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifo grupei.

Sąrašas draudėjų, 2024 metams priskirtų III nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifo grupei.

Sąrašas draudėjų, 2024 metams priskirtų IV nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifo grupei, nepaskelbtas.

Draudėjai, nepriskirti II–IV grupėms, laikomi I grupės draudėjais.

„SODROS“ LENTELĖS

„Sodros“ įmokų tarifų lentelės 2024 metams.

TEISĖS AKTO NUOSTATOS

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta:

„3 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudų kompensacijų dydžiai 2024 metais

1. Patvirtinti draudėjų nedarbo socialinio draudimo įmokos tarifą – 1,31 procento (terminuotoms darbo sutartims – 2,03 procento).

2. Patvirtinti šalies bendrąjį nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifą – 0,16 procento.

3. Patvirtinti keturias nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifo grupes ir šioms grupėms priskirtų draudėjų mokamų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifus:
1) I grupė – 0,14 procento;
2) II grupė – 0,54 procento 0,46 procento;
3) III grupė – 0,7 procento;
4) IV grupė – 1,4 procento.

4. Patvirtinti apdraustųjų asmenų bendrąjį pensijų, ligos, motinystės socialinio draudimo įmokų tarifą – 12,52 procento ir jo dydžius atskiroms valstybinio socialinio draudimo rūšims:
1) pensijų socialiniam draudimui – 8,72 procento;
2) ligos socialiniam draudimui – 1,99 procento;
3) motinystės socialiniam draudimui – 1,81 procento.

5. Patvirtinti savarankiškai dirbančių asmenų pensijų, ligos, motinystės, nedarbo socialinio draudimo įmokų tarifus:
1) pensijų socialiniam draudimui – 8,72 procento;
2) ligos socialiniam draudimui – 1,99 procento;
3) motinystės socialiniam draudimui – 1,81 procento;
4) nedarbo socialiniam draudimui – 1,31 procento.

6. Patvirtinti valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifus asmenų draudimui Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis:
1) pensijų socialiniam draudimui – 8,72 procento;
2) ligos socialiniam draudimui – 1,99 procento;
3) motinystės socialiniam draudimui – 1,81 procento;
4) nedarbo socialiniam draudimui – 1,31 procento;
5) nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui taikomi šio straipsnio 3 dalyje nustatyti tarifai.

7. Patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudų kompensacijos už išmokų, finansuojamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, skyrimą, mokėjimą, pristatymą ir išieškojimą dydį – 1,4 procento nuo šioms išmokoms skirtos valstybės biudžeto lėšų sumos.
8. Patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudų kompensacijos už pensijų kaupimo dalyvio lėšomis mokamų įmokų surinkimą ir pervedimą pensijų kaupimo bendrovėms dydį – 0,13 procento nuo surinktų ir pervestų įmokų sumos (ne daugiau negu 618 tūkst. 716 tūkst. eurų).
9. Patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudų kompensacijos už papildomai iš valstybės biudžeto lėšų mokamų įmokų pervedimą pensijų kaupimo bendrovėms dydį – 0,09 procento nuo pervestų įmokų sumos (ne daugiau negu 191 tūkst. 227 tūkst. eurų).
10. Patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudų kompensacijos už sveikatos draudimo įmokų surinkimą ir pervedimą į Privalomojo sveikatos draudimo fondą dydį – 0,13 procento nuo surinktų ir pervestų (tarpusavyje įskaitytų) įmokų sumos (ne daugiau negu 2697 tūkst. 3039 tūkst. eurų).
11. Patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudų kompensacijos už įmokų surinkimą ir pervedimą į Garantinį fondą dydį – 0,31 procento nuo surinktų ir pervestų įmokų sumos (ne daugiau negu 112 tūkst. 126 tūkst. eurų).
12. Patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudų kompensacijos už įmokų surinkimą ir pervedimą į Ilgalaikio darbo išmokų fondą dydį – 0,31 procento nuo surinktų ir pervestų įmokų sumos (ne daugiau negu 112 tūkst. 126 tūkst. eurų).“

_________________

Teisės aktas:

Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas
(2023-11-21 Nr. XIV-2273, TAR 2023-11-30, kodas 2023-23057, įsigalioja 2024-01-01)

Pakeistos Darbo apmokėjimo sistemos nustatymo rekomendacijos

Vyriausybės nutarimu pakeistos ir išdėstytos nauja redakcija Darbo apmokėjimo sistemos nustatymo rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos).

Įsigalioja 2024-01-05.

Svarbiausi Rekomendacijų pakeitimai:

1. Vadovaujantis naujos redakcijos Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu, Rekomendacijos pritaikytos ne tik valstybės tarnautojams, bet ir biudžetinių įstaigų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai). Darbuotojų darbo apmokėjimo sistemai taikomos analogiškos Rekomendacijų nuostatos kaip ir valstybės tarnautojams.

2. Nustatyta, kad Mokytojams (išskyrus trenerius), pagalbos mokiniui specialistams, mokyklų vadovams, jų pavaduotojams ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams, švietimo pagalbos įstaigų vadovams, jų pavaduotojams ir skyrių vedėjams, kurių darbas laikomas pedagoginiu, Rekomendacijos taikomos tiek, kiek jų nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nuostatas, reglamentuojančias pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas.

3. Darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą rekomenduojama (o valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą – privaloma) paskelbti viešai įstaigos interneto svetainėje (Rekomendacijų 3 punktas).

4. Vietoj pareigybių grupavimo į lygius nustatytas pareigybių grupavimas į pakopas.

5. Patikslinti pareiginės algos koeficientų dydžių nustatymo kriterijai, Rekomendacijų 9 punkte.

6. Į Rekomendacijas perkeltos Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nuostatos, pagal kurias:
6.1.  Darbuotojo pareiginės algos minimalus koeficientas negali būti mažesnis nei 1,1 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos ir nei nustatytas Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 1 priede, o darbininkų pareiginė alga – ne mažesnė kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (Rekomendacijų 19 punktas).
6.2. Darbuotojo pareiginės algos maksimalus koeficientas negali viršyti įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio ar įstaigos vadovo pareiginės algos koeficiento dydžio, nustatyto Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 1 priede, išskyrus atvejus, kai darbuotojo pareiginės algos koeficientas didinamas įvertinus nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių kultūros ir meno įstaigų aukščiausio profesinio meninio lygio kultūros ir meno darbuotojų nacionaliniu ir tarptautiniu mastu įgytą pripažinimą, kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas tam tikrų profesijų atstovų trūkumas Lietuvos Respublikos darbo rinkoje, taip pat trenerių ar socialinių paslaugų srities darbuotojų aukšta kvalifikacinė kategorija, nustatyta pagal tam tikrai darbuotojų grupei keliamus kvalifikacinius reikalavimus ar pareigybei nustačius A1 lygį (Rekomendacijų 21 punktas).

7. Atlikti kiti pakeitimai.

Visi pakeitimai pateikti žemiau, palyginamojoje redakcijoje.

Pažymėtina, kad Rekomendacijose minimos ir Vyriausybės strateginės analizės centro parengtos valstybės ar savivaldybės viešojo administravimo įstaigose ar institucijose dirbančių Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sistemos kūrimo gairės.

TEISĖS AKTO NUOSTATOS

DARBO APMOKĖJIMO SISTEMOS NUSTATYMO REKOMENDACIJOS

Palyginamoji redakcija.

_________________

Teisės aktas:

Vyriausybės nutarimas
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. 857 „Dėl Darbo apmokėjimo sistemos nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“ pakeitimo
(2024-01-03 Nr. 12, TAR 2024-01-04, kodas 2024-00162, įsigalioja 2024-01-05)

Aktualu biudžetinėms įstaigoms

Pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas (toliau – Įstatymas).

Įsigalioja 2024-01-01. Dalis nuostatų įsigalioja 2024-09-01.

Svarbiausi Įstatymo pakeitimai:

1. Pakeistas pareiginės algos bazinis dydis
Nuo 2024-01-01 nustatyta nauja pareiginės algos (atlyginimo) bazė, kuri susieta su 2022 metų vidutiniu mėnesiniu šalies darbo užmokesčiu (daugiau apie tai buvo rašyta šioje apžvalgoje). Pareiginės algos bazinis dydis padidėjo, todėl Įstatyme nustatyti pareiginės algos koeficientai sumažėjo.
Nuo 2024-01-01 bazinis dydis – 1785,4 Eur (Iki 2023-12-31 bazinis dydis buvo 186 Eur).

Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
Įstatymo įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo tvarka nustatyta keičiančio įstatymo (2023-12-14 Nr. XIV-2341) 2 straipsnyje (toliau – Įsigaliojimo straipsnis)

Pareiginės algos perskaičiavimas
Žr. Įsigaliojimo straipsnio 23 ir 24 dalis.
Įsigaliojus Įstatymui, biudžetinių įstaigų darbuotojų, išskyrus Įstatymo 2 priede nurodytus darbuotojus (t. y., mokytojus, pagalbos mokiniui specialistus ir švietimo įstaigų vadovaujančius darbuotojus), pareiginė alga perskaičiuojama, pareiginės algos pastoviąją dalį padalijant iš naujojo pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio (t. y., iš 1785,4). Apskaičiuotas pareiginės algos koeficientas apvalinamas iki šimtųjų dalių darbuotojo naudai. Jeigu skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra didesnis už 0, prie paskutinio skaitmens pridedamas vienetas. Taip pat pažymėtina, kad apskaičiuotas pareiginės algos koeficientas negali būti mažesnis už Įstatymo 1 priede nustatytus minimalius pareiginės algos koeficientus.

Darbuotojų 2023 metų veiklos vertinimas
Žr. Įsigaliojimo straipsnio 25 dalį.
Biudžetinių įstaigų darbuotojų 2023 metų veiklos vertinimas atliekamas pagal tvarką, nustatytą iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Pareiginės algos kintamoji dalis
Žr. Įsigaliojimo straipsnio 26-29 dalis.
Biudžetinių įstaigų darbuotojams šio straipsnio 25 dalyje nustatyta tvarka paskirta pareiginės algos kintamoji dalis galioja iki 2024 metų biudžetinės įstaigos darbuotojų kasmetinio veiklos vertinimo.

KITI ĮSTATYMO PAKEITIMAI

2. Atsisakyta biudžetinių įstaigų skirstymo į grupes pagal pareigybių kiekį
Panaikintas biudžetinių įstaigų skirstymas į grupes pagal biudžetinės įstaigos pareigybių kiekį (Įstatymo 3 straipsnis). Atitinkamai ir vadovų darbo užmokestis Įstatyme nediferencijuojamas pagal biudžetinės įstaigos dydį. Į biudžetinės įstaigos dydį, nustatant biudžetinės įstaigos vadovo atlyginimą, atsižvelgiama ne Įstatyme, bet darbo apmokėjimo sistemoje.

3. Pareigybių grupės
Papildyta struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigybių grupė nurodant, jog šiai grupei taip pat priskiriami ir kiti pavaldžių darbuotojų turintys ar vadovaujantiems darbuotojams prilyginti specialistai (planuojantys, organizuojantys, koordinuojantys ir kontroliuojantys kitų asmenų atliekamą darbą ir jam vadovaujantys; planuojantys, organizuojantys, koordinuojantys ir kontroliuojantys finansinę, administracinę, su žmogiškaisiais ištekliais, planavimu susijusią veiklą ir jai vadovaujantys), Įstatymo 3 straipsnis.

4. Konsultavimasis su darbuotojų atstovais, tvirtinant pareigybių skaičių ir pareigybių sąrašą
Nustatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovas, konsultuodamasis su darbuotojų atstovais, nustato biudžetinės įstaigos pareigybių skaičių ir pareigybių sąrašą, naudodamasis ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintu Lietuvos profesijų klasifikatoriaus kodu ir pritaikydamas profesijos pavadinimą konkrečiai pareigybei įvardyti.

5. DARBO APMOKĖJIMO SISTEMA.

5.1. Darbuotojų darbo apmokėjimo sistema.
Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Jeigu nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbo apmokėjimo sistemą privalo nustatyti ir padaryti ją prieinamą susipažinti visiems darbuotojams biudžetinės įstaigos vadovas. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Darbo apmokėjimo sistemos nustatymo rekomendacijas (daugiau apie tai buvo rašyta šioje apžvalgoje).

Darbuotojų darbo apmokėjimo sistemoje nustatomi:
– detalizuojami biudžetinės įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (darbo patirtis, išsilavinimas, veiklos sudėtingumas, atsakomybės ir savarankiškumo lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas, darbo sąlygos ar kiti kriterijai);
– atsižvelgiant į aukščiau minėtus kriterijus, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai;
– konkrečių pareigybių pareiginės algos koeficientų intervalai;
– priemokų dydžiai ir jų skyrimo tvarka;
– kintamosios dalies dydžiai ir jos skyrimo tvarka (jeigu tokia darbo užmokesčio sudedamoji dalis yra numatyta);
– piniginių išmokų dydžiai, skyrimo atvejai (už atliktą darbą ar siekiant paskatinti) ir tvarka.

Prieš biudžetinės įstaigos vadovui nustatant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, Darbo kodekso nustatyta tvarka turi būti atliktos informavimo ir konsultavimo procedūros.

5.2. Biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistema.
Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nustato savo valdymo sričiai priskirtų biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemą.

Biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemoje nustatomi:
– detalizuojami biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos koeficiento nustatymo kriterijai (biudžetinės įstaigos veiklos pobūdis, jos dydis, jos veiklos ir sprendimų galiojimo ribos ar kiti kriterijai),
– atsižvelgiant į aukščiau minėtus kriterijus, nustatomi pareiginės algos koeficientų dydžiai ar jų intervalai,
– priemokų dydžiai ir jų skyrimo tvarka,
– kintamosios dalies dydžiai ir skyrimo tvarka (jeigu tokia darbo užmokesčio sudedamoji dalis yra numatyta),
– piniginių išmokų dydžiai, skyrimo atvejai (už atliktą darbą ar siekiant paskatinti) ir tvarka.

6. DARBO UŽMOKESČIO SANDARA

Patikslinta darbo užmokesčio sandara. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje  nurodyta, kad biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį sudaro:
1) pareiginė alga;
2) priemokos;
3) piniginė išmoka už atliktą darbą, mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
4) premijos
4) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ar darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, budėjimą;
5) kintamoji dalis, jeigu ji numatyta darbo apmokėjimo sistemoje ir skiriama darbuotojui, atsižvelgiant į jo praėjusių metų veiklos vertinimą šio įstatymo ir darbo apmokėjimo sistemos nustatyta tvarka.

6.1. Pareiginė alga
Tai, kas anksčiau vadinosi Pareiginės algos pastovioji dalis, dabar vadinama Pareiginė alga. (O tai, kas anksčiau vadinosi Pareiginės algos kintamoji dalis, dabar vadinama Darbo užmokesčio kintamoji dalis).
6.1.1. Biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginė alga (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis)
Biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginė alga nustatoma iš darbo apmokėjimo sistemoje nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo.
Anksčiau šių darbuotojų koeficientų intervalai buvo nustatyti pačiame Įstatyme (buvę  3 ir 4 priedai). Dabar Įstatyme nurodytas ne intervalas, o tik apatinė riba (1 priedas). Intervalas dabar turi būti nustatytas darbo apmokėjimo sistemoje. Pažymėtina, kad darbo apmokėjimo sistemoje nustatyti minimalūs pareiginės algos koeficientų dydžiai negali būti mažesni negu Įstatymo 1 priede nustatyti koeficientų dydžiai ir nemažesni negu 1,1 MMA (išskyrus darbininkus ir nekvalifikuotus darbuotojus D lygio). MMA- minimalioji mėnesinė alga.

Pažymėtina, kad 1,1 MMA taisyklę dėl minimalių pareiginės algos koeficientų reikės pasitikrinti kiekvieną kartą Vyriausybei pakeitus minimaliosios mėnesinės algos dydį, kadangi Įstatymo 1 priede nustatytų minimalių koeficientų dažnai kaitalioti dėl kiekvieno MMA padidinimo nenumatoma.

6.1.2. Biudžetinių įstaigų vadovų pareiginė alga (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis)
Biudžetinių įstaigų vadovams išliko pareiginės algos koeficientų intervalo reglamentavimas pačiame Įstatyme. Tačiau panaikintas biudžetinių įstaigų skirstymas į grupes pagal biudžetinės įstaigos pareigybių kiekį, todėl vadovams nustatytas vienas intervalas, nepriklausomai nuo biudžetinės įstaigos pareigybių kiekio. Dabar biudžetinių įstaigų vadovų pareiginė alga nustatoma iš šio įstatymo 1 priede nustatyto pareigybės pareiginės algos koeficientų intervalo, atsižvelgiant į savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytoje savo valdymo sričiai priskirtų biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemoje numatytus pareiginės algos nustatymo kriterijus.

6.1.3. Biudžetinių įstaigų vadovų pavaduotojų pareiginė alga
Šių darbuotojų pareiginės algos koeficientams taikomas 1 priedas, kuriame nustatyta tik minimali riba. Koeficientų intervalas – darbo apmokėjimo sistemoje.

6.1.4. Struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareiginė alga
Atskirų nuostatų šiems darbuotojams nebeliko. Buvęs Įstatymo 2 priedas panaikintas.
Dabar šių pareiginės algos darbuotojų koeficientams taikomas 1 priedas (atsižvelgiant į pareigybės lygį), kuriame nustatyta tik minimali riba. Koeficientų intervalas – darbo apmokėjimo sistemoje.

6.1.5. Darbininkų pareiginė alga (Įstatymo 6 straipsnio 3 dalis)
Darbininkų pareiginė alga negali būti mažesnė negu MMA.

6.1.6. Mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų ir švietimo įstaigų vadovaujančių darbuotojų pareiginė alga (Įstatymo 7 straipsnis)
Mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų ir švietimo įstaigų vadovaujančių darbuotojų darbo sąlygos ir pareiginės algos koeficientai nustatomi pagal Įstatymo 2 priedą.

6.2. Priemokos (Įstatymo 8 straipsnis)
Patikslintos priemokų rūšys ir jų mokėjimo tvarka. Kiekviena priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų pareiginės algos, o jų suma negali viršyti 80 procentų pareiginės algos.

6.3. Piniginė išmoka už atliktą darbą, mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą
Šis Įstatymas piniginių išmokų už atliktą darbą nereglamentuoja. Piniginių išmokų dydžiai, jų skyrimo atvejai ir tvarka nustatomi darbo apmokėjimo sistemoje.

Premijos kaip viena iš darbo užmokesčio dedamųjų yra panaikintos
Vietoje premijų yra numatyta darbuotojų skatinimo tvarka. Pažymėtina, kad skirtingai nuo kitų darbo užmokesčio dedamųjų, skatinamojo pobūdžio išmokos yra neįskaitomos į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą (LR darbo kodekso 139 straipsnio 4 dalis).

6.4 Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ar darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, budėjimą
Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ar darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, biudžetinių įstaigų darbuotojams mokama Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio 1–5 ir 7 dalyse nustatyta tvarka. Už budėjimą darbuotojui mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka (Įstatymo 5 straipsnio 2 dalis)

6.5 Kintamoji darbo užmokesčio dalis (Įstatymo 5 straipsnis)
Kintamoji darbo užmokesčio dalis, jeigu ji numatyta darbo apmokėjimo sistemoje, skiriama darbuotojui, atsižvelgus į jo praėjusių metų veiklos vertinimą. Buvęs Įstatymo 9 straipsnis, kuriame buvo reglamentuota pareiginės algos kintamoji dalis, yra panaikintas, o darbo užmokesčio kintamosios dalies dydžiai ir jos skyrimo tvarka yra nustatomi darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgus į šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kintamoji darbo užmokesčio dalis gali siekti iki 40 procentų pareiginės algos, o nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų atlikėjams – iki 160 procentų pareiginės algos.

6.5.1. Biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimas
Biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarka nustatyta Įstatymo 9 straipsnyje. Pažymėtina, kad biudžetinių įstaigų darbuotojų 2023 metų veiklos vertinimas atliekamas pagal tvarką, nustatytą iki šio įstatymo įsigaliojimo (pagal Įsigaliojimo straipsnio 25 dalį).

7. DARBUOTOJŲ SKATINIMAS

Numatyta nauja darbuotojų skatinimo tvarka, nustatyta Įstatymo 10 straipsnyje. Numatytos materialinės ir nematerialinės darbuotojų skatinimo priemonės. Pažymėtina, kad skatinamojo pobūdžio išmokos yra neįskaitomos į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą (LR darbo kodekso 139 straipsnio 4 dalis).

8. Atlikti kiti pakeitimai.

Visi pakeitimai pateikti žemiau, palyginamojoje redakcijoje.

TEISĖS AKTO NUOSTATOS

BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO IR KOMISIJŲ NARIŲ ATLYGIO UŽ DARBĄ ĮSTATYMAS (Nauja redakcija nuo 2024-01-01)

Aktualu
Palyginamoji redakcija.

SEIMO PRANEŠIMAS

Seimas patvirtino naują biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką, padidino pedagogų atlyginimus
(2023-12-14)

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS PRANEŠIMAS

Nuo sausio 1 d. biudžetinėms įstaigoms tenka daugiau atsakomybės už geros atlygio sistemos nustatymą
(2023-12-29)

_________________

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymas
(2023-12-14 Nr. XIV-2341, TAR 2023-12-28, kodas 2023-25599, įsigalioja 2024-01-01)