Nauja Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo redakcija nuo 2024-07-01

Priimtas Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymas.

Įsigalioja 2024-07-01.

Du įstatymai sudėti į vieną (Įmonių atskaitomybės įstatymas ir Įmonių grupių konsoliduotosios atskaitomybės įstatymas).

Esminės naujovės – metinių ataskaitų rinkinio sudėtis, informacija tvarumo klausimais ir reikalavimas audituoti tam tikras ataskaitas, kurių anksčiau audituoti nereikėjo (daugiau apie tai bus rašoma kitose apžvalgose).

METINIŲ ATASKAITŲ RINKINIO SUDĖTIS

Vietoje anksčiau buvusio „metinio pranešimo“ dabar rengiama „vadovybės ataskaita„.

Įstatymo 6 straipsnyje nurodyta Metinių ir Metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio sudėtis.

Metinių ataskaitų rinkinį sudaro šios ataskaitos ir jų rinkiniai:
1) Metinių finansinių ataskaitų rinkinys;
2) Vadovybės ataskaita, kai ji turi būti rengiama pagal šį įstatymą;
3) Mokėjimų valdžios institucijoms ataskaita, kai ji turi būti rengiama pagal šį įstatymą;
4) Pelno mokesčio informacijos ataskaita, kai ji turi būti rengiama pagal šį įstatymą.

Vadovybės ataskaita – įmonės metinių ataskaitų rinkinio sudėtinė dalis – ataskaita, kurioje pateikiami:
– duomenys apie įmonės veiklą ir, kai taikytina:
– informacija apie bendrovių valdyseną
– informacija apie vadovybės atlygį ir
– informacija tvarumo klausimais.

„30. Tvarumo klausimai – aplinkos, socialinių ir žmogaus teisių bei valdymo veiksniai, įskaitant tvarumo veiksnius, apibrėžtus 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje su visais pakeitimais 2 straipsnio 24 punkte.“

Ankstesnės nuostatos:
Anksčiau tvarumo klausimai dalinai buvo aptariami Socialinės atsakomybės ataskaitoje, kurį buvo Metinio pranešimo dalis. Tuomet metines ataskaitas sudarė:
1) Metinių finansinių ataskaitų rinkinys;
2) Metinis pranešimas (kai jis turėjo būti rengiamas), į kurį įtraukiama (jei privaloma įtraukti):
– bendrovių valdymo ataskaita,
– socialinės atsakomybės ataskaita,
– atlygio ataskaita,
3) Mokėjimų valdžios institucijoms ataskaita (kai ji turėjo būti rengiama);
4) Pelno mokesčio informacijos ataskaita (kai ji turėjo būti rengiama).

Trumpai apie visas metines ataskaitas:

Finansinių ataskaitų rinkinys – įmonės metinių ataskaitų rinkinio sudėtinė dalis – finansinės ataskaitos, kuriose pateikiami finansiniai duomenys apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir, kai taikytina, pinigų srautus.
Finansinių ataskaitų rengimo klausimai aptarti Įstatymo III, IV ir V skyriuose.

Vadovybės ataskaita – įmonės metinių ataskaitų rinkinio sudėtinė dalis – ataskaita, kurioje pateikiami duomenys apie įmonės veiklą ir, kai taikytina, informacija apie bendrovių valdyseną, informacija apie vadovybės atlygį ir informacija tvarumo klausimais.
Labai mažos ir mažos įmonės, išskyrus viešojo intereso įmones, gali nerengti vadovybės ataskaitos, jeigu šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nurodytą informaciją labai mažos įmonės pateikia po balansu, o mažos įmonės – finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte (Įstatymo 19 straipsnio 8 dalis).
Reikalavimai Vadovybės ataskaitos turiniui ir šios ataskaitos rengimo sąlygos nustatytos Įstatymo VI Skyriuje.

Mokėjimų valdžios institucijoms ataskaita
Mokėjimų valdžioms institucijoms ataskaitą kiekvienais finansiniais metais privalo parengti šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodytos didelės ir viešojo intereso įmonės, kurios yra gavybos pramonės arba pirmykščių miškų medienos ruošos įmonės, išskyrus įmones, nurodytas šio įstatymo 28 straipsnyje.
Mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos rengimo sąlygos nustatytos Įstatymo VIII Skyriuje.

Pelno mokesčio informacijos ataskaita
Metinę pelno mokesčio informacijos ataskaitą privalo parengti šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodytos atskiros įmonės ir pagrindinės patronuojančiosios įmonės, kurių pajamos, nurodytos jų metinėse finansinėse ataskaitose, kiekvienais iš 2 finansinių metų iš eilės paskutinę finansinių metų dieną viršija 750 000 000 eurų, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas įmones.
Pelno mokesčio informacijos ataskaitos rengimo sąlygos nustatytos Įstatymo IX Skyriuje.

ĮSTATYMO ĮSIGALIOJIMAS IR TAIKYMAS

Įstatymas įsigalioja 2024 m. liepos 1 d.

Atkreiptinas dėmesys į Įstatymo 41 straipsnio 6 dalį, pagal kurią nuo 2026-01-01 Įstatymo 36 straipsnis papildomas nauja 9 dalimi:
„9. Juridinių asmenų registro tvarkytojas nepriima įmonės (įmonių grupės) pateikto metinių (konsoliduotųjų) finansinių ataskaitų rinkinio be auditoriaus išvados, jeigu auditas privalomas pagal įstatymus.“

Reikalavimas dėl informacijos tvarumo klausimais teikimo įsigalioja palaipsniui, pradedant didžiausiomis įmonėmis (Įstatymo 41 straipsnio 11-13 dalys):

1. didelės viešojo intereso įmonės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti Lietuvos Respublikos ir (arba) kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje (taip pat bankai, centrinės kredito unijos, draudimo ir perdraudimo įmonės) ir kurių vidutinis metinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus paskutinę tų metų dieną viršija 500, informaciją tvarumo klausimais vadovybės ataskaitoje (o patronuojančioji įmonė – konsoliduotojoje vadovybės ataskaitoje) pateikia pradedant 2024 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais ataskaitiniais laikotarpiais (Įstatymo 41 straipsnio 11 dalis).

2. Kitos didelės įmonės, negu nurodyta 1 punkte, ir kitos didelės įmonių grupės, negu nurodyta 1 punkte, patronuojančiosios įmonės (konsoliduotąją) informaciją tvarumo klausimais (konsoliduotojoje) vadovybės ataskaitoje pateikia pradedant 2025 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais ataskaitiniais laikotarpiais (Įstatymo 41 straipsnio 12 dalis).

3. Mažos ir vidutinės įmonės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, informaciją tvarumo klausimais (konsoliduotojoje) vadovybės ataskaitoje pateikia pradedant 2026 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais ataskaitiniais laikotarpiais (Įstatymo 41 straipsnio 13 dalis).

Numatyti laikini palengvinimai rengiant informaciją tvarumo klausimais (Įstatymo 41 straipsnio 14-20 dalys)

Įstatymo 41 straipsnio 14-20 dalyse nurodyta:
„14. Kai (konsoliduotąją) informaciją tvarumo klausimais (konsoliduotojoje) vadovybės ataskaitoje pradėjusi teikti (patronuojančioji) įmonė pirmuosius 3 metus neturi visos reikiamos pateikti informacijos apie savo vertės grandinę, kaip nustatyta šio įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje, ji savo (konsoliduotosios) vadovybės ataskaitos dalyje, skirtoje informacijai tvarumo klausimais, paaiškina, kokias pastangas deda siekdama gauti reikiamą informaciją apie savo vertės grandinę, nurodo priežastis, kodėl nebuvo gauta visa reikiama informacija, ir planus, kaip ji ateityje ketina gauti reikiamą informaciją.
15. Mažos ir vidutinės įmonės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, mažos ir nesudėtingos įstaigos, apibrėžtos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 145 punkte, ir priklausomos draudimo ar perdraudimo įmonės gali nuspręsti savo vadovybės ataskaitoje neteikti informacijos tvarumo klausimais už iki 2028 m. sausio 1 d. prasidedantį ataskaitinį laikotarpį. Tokiais atvejais įmonė savo vadovybės ataskaitoje trumpai paaiškina, kodėl informacija tvarumo klausimais nebuvo pateikta.
16. Jeigu patronuojančioji įmonė, kuri yra trečiosios valstybės įmonė, ataskaitiniais laikotarpiais, prasidėjusiais iki 2030 metų, nerengia trečiosios valstybės įmonės konsoliduotosios tvarumo ataskaitos, kaip nurodyta šio įstatymo 23 straipsnyje, konsoliduotąją tvarumo ataskaitą, kurioje pateikia informaciją apie visas patronuojančiosios įmonės Europos Sąjungoje įsteigtas patronuojamąsias įmones, atitinkančias šio įstatymo 19 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, rengia patronuojamoji įmonė, kuri atitinka šio įstatymo 19 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, jeigu tenkinama šio straipsnio 18 dalyje nustatyta sąlyga.
17. Šio straipsnio 16 dalyje nurodytu atveju patronuojamoji įmonė konsoliduotojoje tvarumo ataskaitoje pateikia Taksonomijos reglamento 8 straipsnyje nurodytą atskleistiną informaciją, kuri apima visų Europos Sąjungoje įsteigtų patronuojamųjų įmonių, nurodytų šio straipsnio 16 dalyje, veiklas.
18. Šio straipsnio 16 dalyje nurodytą konsoliduotąją tvarumo ataskaitą rengia Lietuvos Respublikoje įsteigta patronuojamoji įmonė, kai ji yra viena iš įmonių grupės Europos Sąjungoje įsteigtų patronuojamųjų įmonių ir jos apyvarta (kai taikytina, konsoliduota apyvarta) bent vienais iš ankstesnių 5 finansinių metų buvo didžiausia Europos Sąjungoje.
19. Lietuvos Respublikoje įsteigta patronuojamoji įmonė, pagal šio straipsnio 16 dalyje nustatytus reikalavimus parengusi konsoliduotąją tvarumo ataskaitą, ją skelbia šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
20. Šio straipsnio 16 dalyje nurodyta konsoliduotoji tvarumo ataskaita laikoma atitinkančia patronuojančiosios trečiosios valstybės įmonės konsoliduotąją tvarumo ataskaitą.“

„21. Šio įstatymo 26 straipsnyje nustatyti reikalavimai dėl trečiųjų valstybių įmonių tvarumo ataskaitų prieinamumo visuomenei užtikrinimo taikomi 2028 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais ataskaitiniais laikotarpiais.“

42 straipsnis. Įstatymų pripažinimas netekusiais galios
Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios:
1) Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymas Nr. IX-575 su visais pakeitimais ir papildymais;
2) Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios atskaitomybės įstatymas Nr. IX-576 su visais pakeitimais ir papildymais.

_________________

Teisės aktas:

Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymas
(2024-06-25 Nr. XIV-2811, TAR 2024-06-30, kodas 2024-12134, įsigalioja 2024-07-01)

Pakeistos Pavyzdinių tarnybinių ir netarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo biudžetinėse įstaigose taisyklės

Vyriausybės nutarimu pakeistos Pavyzdinių tarnybinių ir netarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo biudžetinėse įstaigose taisyklės (toliau – Taisyklės).

Įsigalioja 2024-08-30.

Taisyklės nustato biudžetinių įstaigų tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo ir naudojimo kontrolės, automobilių saugojimo, žymėjimo, techninės priežiūros, remonto, ridos, degalų ir (ar) elektros ar kitos energijos apskaitos bei netarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo tarnybos reikmėms tvarką.

Visi Taisyklių pakeitimai pateikti žemiau, palyginamojoje redakcijoje.

TEISĖS AKTO NUOSTATOS

PAVYZDINIŲ TARNYBINIŲ IR NETARNYBINIŲ LENGVŲJŲ AUTOMOBILIŲ NAUDOJIMO BIUDŽETINĖSE ĮSTAIGOSE TAISYKLIŲ PAKEITIMAS

Palyginamoji redakcija.

_________________

Teisės aktas:

Vyriausybės nutarimas
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 543 „Dėl Pavyzdinių tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo
(2024-08-28 Nr. 711, TAR 2024-08-29, kodas 2024-15089, įsigalioja 2024-08-30

Pakeistas Skelbimų teikimo Viešųjų pirkimų tarnybai tvarkos ir reikalavimų skelbiamai supaprastintų pirkimų informacijai aprašas

Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu pakeistas Skelbimų teikimo Viešųjų pirkimų tarnybai tvarkos ir reikalavimų skelbiamai supaprastintų pirkimų informacijai aprašas.

Įsigalioja 2024-08-20.

Visi Aprašo pakeitimai pateikti žemiau, palyginamojoje redakcijoje.

TEISĖS AKTO NUOSTATOS

SKELBIMŲ TEIKIMO VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBAI TVARKOS IR REIKALAVIMŲ SKELBIAMAI SUPAPRASTINTŲ PIRKIMŲ INFORMACIJAI APRAŠO PAKEITIMAI

Palyginamoji redakcija.

_________________

Teisės aktas:

Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymas
Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. 1S-92 „Dėl Skelbimų teikimo Viešųjų pirkimų tarnybai tvarkos ir reikalavimų skelbiamai supaprastintų pirkimų informacijai aprašo ir supaprastintų pirkimų skelbimų tipinių formų patvirtinimo“ pakeitimo
(2024-08-19 Nr. 1S-115, TAR 2024-08-19, kodas 2024-14601, įsigalioja 2024-08-20)

Nuo 2025-01-01 minimalioji mėnesinė alga 1038 eurai

Vyriausybės nutarimu patvirtinta minimalioji mėnesinė alga ir minimalusis valandinis atlygis, taikomi nuo 2025-01-01.

Nuo 2025-01-01-01 minimalioji mėnesinė alga – 1038 eurai (buvo – 924 eurai), minimalusis valandinis atlygis – 6,35 euro (buvo – 5,65 euro).

_________________

Teisės aktas:

Vyriausybės nutarimas
Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio
(2024-08-28 Nr. 709, TAR 2024-08-29, kodas 2024-15083)

Pakeistas Atsiskaitymų už prekes ir paslaugas duomenų fiksavimo tvarkos aprašas (anksčiau vadinosi „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašas“)

Vyriausybės nutarimu pakeistas Atsiskaitymų už prekes ir paslaugas duomenų fiksavimo tvarkos aprašas (anksčiau vadinosi „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašas“).

Įsigalioja 2024-08-22. Dalis nuostatų įsigalioja 2025-05-01.

Svarbiausi Aprašo pakeitimai:

1. Aprašas suderintas su 2025-05-01 įsigaliojančiu Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymu Nr.  XIV-2515 ir Finansinės apskaitos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIV-2516. Daugiau apie tai buvo rašyta šioje apžvalgoje. Finansinės apskaitos įstatymo  7 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad taikant Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą, apskaitos dokumentuose, išskyrus pridėtinės vertės mokesčio sąskaitas faktūras, be kitų rekvizitų, turi būti nurodoma apvalinimo suma, lygi bendros mokėtinos sumos už vienu metu grąžinamas (grąžinamą) prekes (prekę), įsigyjamas ar parduodamas prekes (paslaugas) ir bendros mokėtinos sumos, pritaikius apvalinimą, skirtumui, ir bendra mokėtina suma, pritaikius apvalinimą. Atsižvelgus į šią nuostatą Aprašas papildytas nauju 19.3 papunkčiu.

2. Patikslintas Aprašo 23.10 papunktyje nurodytas atvejis (kai nereikalaujama naudoti kasos aparatų), atsižvelgus į Kelių transporto kodekso 8² straipsnio 15 dalies 2 punkto nuostatas, pagal kurias taksi leidimo turėtojo lengvasis automobilis privalo turėti vežėjo vardu įregistruotą taksometrą, sujungtą su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko nustatytus techninius reikalavimus atitinkančiu spausdintuvu, arba taksometrą ir kasos aparatą, įrengtus pagal susisiekimo ministro tvirtinamose keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatytą tvarką.

TEISĖS AKTO NUOSTATOS

ATSISKAITYMŲ UŽ PREKES IR PASLAUGAS DUOMENŲ FIKSAVIMO TVARKOS APRAŠO PAKEITIMAS

III SKYRIUS
KASOS APARATO KVITO REKVIZITAI

Aprašo 18.6 papunktis išdėstytas taip:
(įsigalioja 2025-05-01)
(18. Pateikiamame kasos aparato kvite turi būti: )
„18.6. visa bendra mokėtina suma (visa bendra išmokėtina suma, kai prekės superkamos).“

Aprašas papildytas nauju 19.3 papunkčiu:
(įsigalioja 2025-05-01)
(19. Be aprašo 18 punkte nurodytų rekvizitų, kasos aparato kvite turi būti: )
„19.3. apvalinimo suma, kaip tai suprantama pagal Finansinės apskaitos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punktą, ir bendra mokėtina suma, pritaikius apvalinimą, – tais atvejais, kai taikomas Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymas.“

IV SKYRIUS
ATVEJAI, KAI NEREIKALAUJAMA NAUDOTI KASOS APARATŲ

Aprašo 23.10 papunktis išdėstytas taip:
(23. Kasos aparatų nereikalaujama naudoti: )
„23.10. lengvuosiuose automobiliuose taksi, kuriuose įrengti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje užregistruoti taksometrai, sujungti su Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8² straipsnio 15 dalies 2 punkte nurodytais spausdintuvais, ir pildomas kiekvieno taksometro kasos operacijų žurnalas. Jeigu pinigų priėmimo kvitas išspausdinamas spausdintuvu, toks spausdintuvas turi atitikti techninius reikalavimus, nustatytus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos. Taksometrų registravimo tvarką ir taksometro kasos operacijų žurnalo formą, pildymo ir saugojimo tvarką nustato Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.“

_________________

Teisės aktas:

Vyriausybės nutarimas
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1283 „Dėl Atsiskaitymų už prekes ir paslaugas duomenų fiksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo
(2024-08-14 Nr. 684, TAR 2024-08-21, kodas 2024-14675, įsigalioja 2024-08-22)

Pakeistos Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės

Vyriausybės nutarimu pakeistos Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės.

Įsigalioja 2024-08-20.

Svarbiausi Taisyklių pakeitimai:

1. Nustatyta, kad bendradarbiavimo ar jungtinės veiklos (asociacijos) sutartis gali sudaryti ne tik skirtingų tipų ir paskirčių mokyklos, bet ir to paties tipo ir paskirties mokyklos.

2. Gimnazijoms, kuriose yra svyruojantis mokinių skaičius, leista sudaryti vieną mažesnę nei 21 mokinio klasę, kurioje ugdoma pagal vidurinio ugdymo programą (išskyrus gimnazijas, esančias savivaldybių centruose).

3 Atlikti pakeitimai, aktualūs kadetų ugdymo gimnazijai.

TEISĖS AKTO NUOSTATOS

MOKYKLŲ, VYKDANČIŲ FORMALIOJO ŠVIETIMO PROGRAMAS, TINKLO KŪRIMO TAISYKLIŲ PAKEITIMAI

Pateikiame svarbiausius Taisyklių pakeitimus.

Taisyklių 8 punktas išdėstytas taip:

„8. Mokinių poreikių tenkinimui užtikrinti skirtingų tipų ir paskirčių mokyklos Mokyklos gali sudaryti bendradarbiavimo ar jungtinės veiklos (asociacijos) sutartis teisės aktų nustatyta tvarka. Bendradarbiavimo ar jungtinės veiklos (asociacijos) sutartys sudaromos tarp dviejų ar daugiau Mokyklų, kai jos įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, teisės aktams neprieštaraujančiam tikslui siekti arba tam tikrai veiklai plėtoti.“

Taisyklės papildytos nauju 22.2.2.4 papunkčiu:

„22.2.2.4. gyvenamojoje vietovėje, išskyrus miestą, kuris yra savivaldybės centras, esančioje savivaldybės gimnazijoje, vykdančioje akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą, iš visų klasių, kuriose mokoma pagal vidurinio ugdymo programą, mažesnis mokinių skaičius už Taisyklių 2 priede nustatytą mažiausią mokinių skaičių, bet ne mažiau kaip 12 mokinių, gali būti vienoje klasėje, jei praeitais mokslo metais rugsėjo 1 dieną šios gimnazijos 8 klasėje ir I gimnazijos klasėje buvo ne mažiau kaip po 21 mokinį arba jei praeitais mokslo metais rugsėjo 1 dieną šios gimnazijos 8, I gimnazijos ir II gimnazijos klasėse besimokančių mokinių skaičiaus vidurkis buvo ne mažesnis kaip 21 mokinys ir savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) Mokyklai papildomai skyrė mokymo lėšų (išskyrus mokymo lėšas, skiriamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto) tiek, kiek jų skiriama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto atitinkamai klasei, turinčiai nustatytą mažiausią sąlyginės klasės mokinių skaičių pagal Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą;“.

Taisyklės papildytos nauju 22.2.2.5 papunkčiu:

„22.2.2.5. gyvenamojoje vietovėje, išskyrus miestą, kuris yra savivaldybės centras, esančioje valstybinėje gimnazijoje, vykdančioje akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą, iš visų klasių, kuriose mokoma pagal vidurinio ugdymo programą, mažesnis mokinių skaičius už Taisyklių 2 priede nustatytą mažiausią mokinių skaičių, bet ne mažiau kaip 12 mokinių, gali būti vienoje klasėje, jei praeitais mokslo metais rugsėjo 1 dieną šios gimnazijos 8 klasėje ir I gimnazijos klasėje buvo ne mažiau kaip po 21 mokinį arba jei praeitais mokslo metais rugsėjo 1 dieną šios gimnazijos 8, I gimnazijos ir II gimnazijos klasėse besimokančių mokinių skaičiaus vidurkis buvo ne mažesnis kaip 21 mokinys ir valstybinės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) Mokyklai papildomai skyrė mokymo lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete jam numatytų asignavimų ir (arba) kitų dalininkų lėšų tiek, kiek jų skiriama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto atitinkamai klasei, turinčiai nustatytą mažiausią sąlyginės klasės mokinių skaičių pagal Vyriausybės patvirtintą Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą.“

_________________

Teisės aktas:

Vyriausybės nutarimas
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo
(2024-08-14 Nr. 680, TAR 2024-08-19, kodas 2024-14604, įsigalioja 2024-08-20)

Pakeistas Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo krūvio sandaros nustatymo tvarkos aprašas

Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu pakeistas Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo krūvio sandaros nustatymo tvarkos aprašas.

Įsigalioja 2024-09-01.

Svarbiausi Aprašo pakeitimai:

1. Nustatyta, kad valandų, susijusių su profesiniu tobulėjimu ir veikla mokyklos bendruomenei, skaičius sudaro nuo 7,23 iki 49,7 procento kontaktinių valandų ir valandų, skiriamų ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokomas, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, vadovauti klasei (grupei), skaičiaus mokytojui per mokslo metus.

2. Mokytojams, dirbantiems pagal atnaujintas pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas vieniems metams (2024–2025 mokslo metais) 20 procentų didinamas valandų skaičius, skirtas ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokomas, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti arba atitinkamai didinamas mokytojo pareiginės algos koeficientas dėl veiklos sudėtingumo.

3. Atlikti redakcinio pobūdžio pakeitimai, atsižvelgus į tai, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas.

TEISĖS AKTO NUOSTATOS

MOKYTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL BENDROJO UGDYMO, PROFESINIO MOKYMO IR NEFORMALIOJO ŠVIETIMO PROGRAMAS (IŠSKYRUS IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMAS), DARBO KRŪVIO SANDAROS NUSTATYMO TVARKOS APRAŠO PAKEITIMAS

Pateikiame svarbiausius Aprašo pakeitimus.

Aprašo 7 punktas išdėstytas taip:

„7. Valandų, susijusių su profesiniu tobulėjimu ir veikla mokyklos bendruomenei, skyrimo kriterijai nustatomi įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje. Valandų, susijusių su profesiniu tobulėjimu ir veikla mokyklos bendruomenei, skaičius sudaro nuo 7,23 iki 49,7 procento kontaktinių valandų ir valandų, skiriamų ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokomas, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, vadovauti klasei (grupei), skaičiaus mokytojui per mokslo metus. Jis mokytojo pareigybei per mokslo metus nustatomas, atsižvelgiant į:
7.1. minimalų valandų skaičių, nurodytą Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 2 priedo 7 punkte, skiriamą kiekvienam mokytojui privalomoms veikloms, nurodytoms švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamuose Veiklų, susijusių su profesiniu tobulėjimu, apraše ir Veiklų mokyklos bendruomenei apraše;
7.2. valandų, viršijančių Aprašo 7.1 papunktyje nurodytą valandų skaičių, nustatomą, atsižvelgiant į veiklas, nurodytas švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamuose Veiklų, susijusių su profesiniu tobulėjimu, apraše ir Veiklų mokyklos bendruomenei apraše, kurios nėra privalomos kiekvienam mokytojui, tačiau skiriamos mokytojams individualiai, laikantis šių nuostatų:
7.2.1. neviršijant maksimalaus valandų, susijusių su profesiniu tobulėjimu ir veikla mokyklos bendruomenei, skaičiaus, nurodyto Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 2 priedo 7 punkte;
7.2.2. neviršijant Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 2 priedo 7 punkte mokytojo pareigybei per mokslo metus nustatyto darbo valandų skaičiaus iš viso, atsižvelgiant į mokytojui skirtų kontaktinių valandų, valandų ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokomas, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, vadovauti klasei (grupei) ir Aprašo 7.1 papunktyje nurodytų valandų skaičių.“

Aprašo 1 priedo 2 pastaba išdėstyta taip:

„2. Šiame priede nurodytas valandų, skiriamų ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, skaičius (procentais nuo kontaktinių valandų) 2024–2025 mokslo metais didinamas 20 procentų mokytojams, dirbantiems pagal 2022–2023 mokslo metais, 2023–2024 mokslo metais ir 2024–2025 mokslo metais pradėtas įgyvendinti pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, už kontaktines valandas, skirtas šioje pastaboje nurodytoms bendrosioms programoms įgyvendinti arba atitinkamai didinamas mokytojo pareiginės algos koeficientas dėl veiklos sudėtingumo už darbą pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas, tokį veiklos sudėtingumo kriterijų nustačius įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 2 priedo 2.2 papunkčiu. Pareiginės algos koeficiento padidinimas dėl veiklos sudėtingumo (procentais) (D_m) apskaičiuojamas pagal šį priedą mokytojui nustatytą valandų, skiriamų ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, skaičių (P_m) padauginus iš 0,2 (t. y. iš 20 procentų padidinimo, išreikšto vieneto dalimis), padalijus iš mokytojo bendro valandų (kontaktinių ir nekontaktinių) skaičiaus (B_m) ir padauginus iš 100 procentų: D_m =  (P_m × 0,2) / B_m × 100 %. Valandų, skiriamų ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, skaičius (Pm) nustatomas pagal mokytojo kontaktines valandas, skirtas šioje pastaboje nurodytoms pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti. Mokytojo pareiginės algos koeficiento padidinimas (procentais) pagal šioje pastaboje nurodytą veiklos sudėtingumo kriterijų ir kitus veiklos sudėtingumo kriterijus negali viršyti Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 2 priedo 3 punkte nurodyto pareiginės algos koeficiento didinimo procento. Šioje pastaboje nurodytas valandų, skiriamų ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, skaičiaus (procentais nuo kontaktinių valandų) didinimas taikomas tais atvejais, jei pareiginės algos koeficiento padidinimas dėl veiklos sudėtingumo pagal šioje pastaboje nurodytą veiklos sudėtingumo kriterijų ir kitus mokytojui nustatytus veiklos sudėtingumo kriterijus viršytų Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 2 priedo 3 punkte nurodytą pareiginės algos koeficiento didinimo procentą. Kitais atvejais taikomas šioje pastaboje nurodytas pareiginės algos koeficiento padidinimas dėl veiklos sudėtingumo.“

_________________

Teisės aktas:

Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymas
Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. V-186 „Dėl Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo krūvio sandaros nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo
(2024-08-14 Nr. V-875, TAR 2024-08-16, kodas 2024-14525, įsigalioja 2024-09-01)

Patvirtintas Žemės naudojimo būdų turinio aprašas (žemės ūkio paskirties, miškų ūkio paskirties, vandens ūkio paskirties, konservacinės paskirties, kitos paskirties žemės)

Teisės aktas:

Aplinkos ministro įsakymas
Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo
(2024-06-17 Nr. D1-199, TAR 2024-06-17, kodas 2024-10961, įsigalioja 2024-11-01)

2025-01-01 įsigalioja nauja išmokų vaikams rūšis – vaiko priežiūros kompensacinė išmoka

Pakeistas Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas (toliau – Įstatymas).

Įsigalioja 2025-01-01.

Įtvirtinta nauja išmokų vaikams rūšis – vaiko priežiūros kompensacinė išmoka. Išmoka skirta darželio nelankančiam vaikui dalinai kompensuoti auklės išlaidas. Išmokos dydis – 5,2 bazinės socialinės išmokos dydžio per mėnesį (dabar – 286 eurai).

Išmoka gali būti mokama vaiko tėvams, jeigu tėvai dirba, o vaikas nelanko darželio ir šį vaiką pagal vaiko priežiūros sutartį prižiūri auklė (auklė turi vykdyti vaikų dienos priežiūrą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą ar darbo sutartį).

Pagal Įstatymo nuostatas, vaiko priežiūros kompensacinė išmoka skiriama ir mokama, jei:
1) vaikas nelanko darželio (Įstatyme parašyta: „nėra ugdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą valstybinėse ar savivaldybių, ar nevalstybinėse įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programas“);
2) sudaryta vaiko priežiūros sutartis su fiziniu asmeniu, vykdančiu vaikų dienos priežiūrą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą ar darbo sutartį;
3) vaiką auginantys asmenys dirba pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu arba yra savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus darbingo amžiaus asmenis, kuriems nustatytas 0–25 procentų dalyvumo lygis.

Įgyvendinant Įstatymo nuostatas, pakeisti ir Vyriausybės nutarimu patvirtinti Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai, kuriuose nurodyta, kokius dokumentus reikia pateikti kreipiantis dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos.
Reikia pateikti:
1) vaiko priežiūros sutartį;
2) VMI išduotą individualios veiklos vykdymo pažymą, patvirtinančią, kad vaiką prižiūrintis fizinis asmuo vykdo vaikų dienos priežiūros veiklą;
3) dokumentus, patvirtinančius, kad vaiką auginantys asmenys dirba pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu arba yra savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus darbingo amžiaus asmenis, kuriems nustatytas 0–25 procentų dalyvumo lygis.

Išsamiau apie tai žiūrėkite žemiau, teisės aktų nuostatose.

TEISĖS AKTŲ NUOSTATOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS IŠMOKŲ VAIKAMS ĮSTATYMO PAKEITIMAS

Išmokų vaikams įstatymas papildytas nauju 9¹ straipsniu:

„9¹ straipsnis. Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka
1. Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka – 5,2 bazinės socialinės išmokos dydžio per mėnesį – skiriama ir mokama vienam iš vaiką auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių) ar globėjui, kai vaiko globa nustatyta šeimoje, už kiekvieną vaiką, kuris nėra ugdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą valstybinėse ar savivaldybių, ar nevalstybinėse įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programas, ir pagal vaiko priežiūros sutartį su vaiko tėvu (įtėviu) ar globėju (toliau – vaiko priežiūros sutartis) už atlyginimą yra prižiūrimas fizinio asmens, vykdančio vaikų dienos priežiūrą Lietuvos Respublikoje pagal individualios veiklos vykdymo pažymą ar darbo sutartį (toliau – vaiko priežiūrą vykdantis fizinis asmuo), jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba globėjas ir su juo bendrai gyvenantys asmenys, kurie augina ir (ar) globoja vaiką, dirba pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu arba yra savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus darbingo amžiaus asmenis, kuriems nustatytas 0–25 procentų dalyvumo lygis.
2. Už tą patį vaiką ir laikotarpį gali būti skiriama ir mokama tik viena vaiko priežiūros kompensacinė išmoka.
3. Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka neskiriama:
1) jeigu vaiko priežiūrą vykdantis fizinis asmuo prižiūri savo ar bendrai gyvenančio asmens auginamą ir (ar) globojamą vaiką;
2) už vaiką, kai, Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, laikotarpiu, už kurį vienas iš šio vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų kreipiasi dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo, ši išmoka paskirta už to paties fizinio asmens, vykdančio vaiko priežiūrą, kitus 5 prižiūrimus vaikus, išskyrus atvejus, kai jie visi yra vienos bendrai gyvenančių asmenų grupės auginami ir (ar) globojami vaikai.“

VYRIAUSYBĖS NUTARIMU PATVIRTINTŲ IŠMOKŲ VAIKAMS SKYRIMO IR MOKĖJIMO NUOSTATŲ PAKEITIMAS

Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai papildyti nauju 17¹ punktu:

„17¹. Kreipiantis dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos, būtina pateikti:
17¹.1. vaiko priežiūros sutartį arba darbo sutartį, sudarytą tarp vieno iš vaiką auginančių tėvų (ar turimo vienintelio iš tėvų) (įtėvių) ar globėjų ir vaiko priežiūrą vykdančio fizinio asmens (nuostatas dėl vaiko priežiūros: vieno iš vaiką auginančių tėvų (ar turimo vienintelio iš tėvų) (įtėvių) ar globėjų, vaiko priežiūrą vykdančio fizinio asmens ir vaiko, už kurį kreipiamasi dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo, (toliau – prižiūrimas vaikas) duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas (gimimo data, jei neturi asmens kodo), gyvenamosios vietos adresas), teikiamų paslaugų arba darbo funkcijos apibūdinimas ar darbo (pareigų) pavadinimas, atlyginimas ar darbo užmokestis už vaiko priežiūrą, vaiko priežiūros sutarties arba darbo sutarties terminas, jei sudaryta terminuota sutartis, vaiko priežiūros pradžios data);
17¹.2. jei vienas iš vaiką auginančių tėvų (ar turimas vienintelis iš tėvų) (įtėvių) ar globėjų ir vaiko priežiūrą vykdantis fizinis asmuo sudaro vaiko priežiūros sutartį – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išduotą individualios veiklos vykdymo pažymą, patvirtinančią, kad vaiką prižiūrintis fizinis asmuo vykdo vaikų dienos priežiūros veiklą;
17¹.3. dokumentus, patvirtinančius, kad prižiūrimą vaiką auginantys ir (ar) globojantys bendrai gyvenantys asmenys arba globėjas ir su juo bendrai gyvenantys asmenys, išskyrus darbingo amžiaus asmenis, kuriems nustatytas 0–25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis), dirba pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu arba yra savarankiškai dirbantys asmenys (darbo sutarties nuostatas dėl darbo fakto (darbdavio ir darbuotojo duomenys (vardas ir pavardė, asmens kodas (gimimo data, jei neturi asmens kodo), gyvenamosios vietos adresas, jeigu darbdavys juridinis asmuo – darbdavio pavadinimas, juridinio asmens kodas, registruotos buveinės adresas), darbo sutarties terminas, jei sudaryta terminuota darbo sutartis, darbo pradžios data), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išduotą individualios veiklos vykdymo pažymą ar verslo liudijimą, ar kitus dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo dirba arba yra savarankiškai dirbantis asmuo), jeigu šių duomenų nėra registrų arba valstybės informacinėse sistemose;
17¹.4. jei prižiūrimą vaiką auginantys ir (ar) globojantys bendrai gyvenantys asmenys arba globėjas ir su juo bendrai gyvenantys asmenys yra darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas 0–25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis) – Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros išduotą sprendimą dėl asmens dalyvumo lygio (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygio) arba kitus dokumentus, patvirtinančius asmeniui nustatytą dalyvumo lygį (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygį) (nurodomas asmens vardas, pavardė, gimimo data, nustatytas dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis), terminas, kuriam nustatytas dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis), jeigu šių duomenų nėra registrų arba valstybės informacinėse sistemose;
17¹.5. jei prižiūrimam vaikui nustatyta globa šeimoje – dokumentus apie globos nustatymą ir asmens paskyrimą globėju, jeigu šių duomenų nėra registrų arba valstybės informacinėse sistemose.“

_________________

Teisės aktai:

Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 3, 16, 17, 18, 21 straipsnių, II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 9-1 straipsniu įstatymas
(2023-12-21 Nr. XIV-2448, TAR 2023-12-29, kodas 2023-25941, įsigalioja 2025-01-01)

Vyriausybės nutarimas
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 801 „Dėl Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo
(2024-06-19 Nr. 511, TAR 2024-06-21, kodas 2024-11352, įsigalioja 2024-06-22)

Pakeistas Vartotojų teisių apsaugos įstatymas

Pakeistas vartotojų teisių apsaugos įstatymas (toliau – įstatymas).

Įsigalioja 2024-11-01.

Siekiama naikinti praktiką, kai vartotojui pradelsus sumokėti, jo skola iškart atiduodama skolų išieškotojams. Pažymėtina, kad kartais vartotojas nebūna tinkamai informuotas apie skolą, o ją perdavus skolų išieškotojams, skolos administravimo išlaidos gali viršyti ir pačią skolą.

Įstatymo pakeitimu pardavėjai ir paslaugų teikėjai įpareigoti pirmiausia patys dėti pastangas dėl skolos išieškojimo ir tik nepavykus to padaryti per 30 dienų, jie gali kreiptis į skolų išieškotojus.

Įstatymas papildytas nauju 6-1 straipsniu, kuriame nustatyta:

6-1 straipsnis. Skolų, kylančių iš vartojimo sutarčių, neteisminio išieškojimo ypatumai

1. Pardavėjas ir (ar) paslaugų teikėjas gali perleisti vartotojo skolos neteisminį išieškojimą ar skolos reikalavimo teisę asmeniui, teikiančiam kreditoriui neteisminio skolų išieškojimo paslaugas, (toliau – skolų išieškojimo paslaugų teikėjas) tik po to, kai pats yra kreipęsis į vartotoją dėl visos skolos sumokėjimo bent vieną kartą ir nuo tokio kreipimosi dienos yra praėję ne mažiau kaip 30 dienų.

<Žodžiai „dėl visos“ įrašyti tam atvejui, kai skola išdėstyta dalimis>

2. Pardavėjas ir (ar) paslaugų teikėjas privalo aiškia ir suprantama kalba suteikti vartotojui pranešimu popieriuje arba kitoje patvariojoje laikmenoje šią teisingą, tikslią ir neklaidinančią informaciją apie:
1) reikalavimo teisės ir vartotojo prievolės pagrindą;
2) skolos sumą, įskaitant pagrindinės skolos sumą, palūkanas, netesybas ir kitas pagal sutartį ar įstatymus mokėtinas sumas, kai jų reikalaujama;
3) skolos grąžinimo terminą, po kurio vartotojo skolos neteisminis išieškojimas ar skolos reikalavimo teisė bus perduoti skolų išieškojimo paslaugų teikėjui;
4) skolų išieškojimo paslaugų teikėjo fizinio asmens vardą, pavardę arba juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinės adresą ir telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą ir (ar) kitas ryšio priemones, kurios leistų vartotojui greitai susisiekti su skolų išieškojimo paslaugų teikėju ir veiksmingai su juo bendrauti, jeigu skolos grąžinimo terminas būtų pradelstas;
5) vartotojo asmens duomenis, kurie būtų perduoti skolų išieškojimo paslaugų teikėjui, jeigu skolos grąžinimo terminas būtų pradelstas.

<Šio straipsnio 3-5 dalis žr. pačiame teisės akte>

Taip pat Įstatymo 40 straipsnis papildytas nuoroda į  naująjį  6-1 straipsnį, nustatant, kad verslininkui už nurodytų reikalavimų nesilaikymą gali būti skirta nuo 500 iki 5000 eurų bauda.

_________________

Teisės aktas:

Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 40 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6-1 straipsniu įstatymas
(2024-06-13 Nr. XIV-2749, TAR 2024-06-20, kodas 2024-11255, įsigalioja 2024-11-01)