Patvirtinti valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai 2023 metais

Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2023 metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtinti valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai 2023 metams.

Keitėsi tik vienas tarifas – nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifas II grupės draudėjams.

II grupės draudėjams šis tarifas padidintas iki 0,54 procento (2022 metais buvo 0,47 procento).

„SODROS“ LENTELĖS

„Sodros“ įmokų tarifų lentelės 2023 metams.

TEISĖS AKTO NUOSTATOS

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2023 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta:

„3 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudų kompensacijų dydžiai 2023 metais

1. Patvirtinti draudėjų nedarbo socialinio draudimo įmokos tarifą – 1,31 procento (terminuotoms darbo sutartims – 2,03 procento).

2. Patvirtinti šalies bendrąjį nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifą – 0,16 procento.

3. Patvirtinti keturias nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifo grupes ir šioms grupėms priskirtų draudėjų mokamų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifus:
1) I grupė – 0,14 procento;
2) II grupė – 0,47 procento 0,54 procento;
3) III grupė – 0,7 procento;
4) IV grupė – 1,4 procento.

4. Patvirtinti apdraustųjų asmenų bendrąjį pensijų, ligos, motinystės socialinio draudimo įmokų tarifą – 12,52 procento ir jo dydžius atskiroms valstybinio socialinio draudimo rūšims:
1) pensijų socialiniam draudimui – 8,72 procento;
2) ligos socialiniam draudimui – 1,99 procento;
3) motinystės socialiniam draudimui – 1,81 procento.

5. Patvirtinti savarankiškai dirbančių asmenų pensijų, ligos, motinystės, nedarbo socialinio draudimo įmokų tarifus:
1) pensijų socialiniam draudimui – 8,72 procento;
2) ligos socialiniam draudimui – 1,99 procento;
3) motinystės socialiniam draudimui – 1,81 procento;
4) nedarbo socialiniam draudimui – 1,31 procento.

6. Patvirtinti valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifus asmenų draudimui Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis:
1) pensijų socialiniam draudimui – 8,72 procento;
2) ligos socialiniam draudimui – 1,99 procento;
3) motinystės socialiniam draudimui – 1,81 procento;
4) nedarbo socialiniam draudimui – 1,31 procento;
5) nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui taikomi šio straipsnio 3 dalyje nustatyti tarifai.

7. Patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudų kompensacijos už išmokų, finansuojamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, skyrimą, mokėjimą, pristatymą ir išieškojimą dydį – 1,4 procento nuo šioms išmokoms skirtos valstybės biudžeto lėšų sumos.
8. Patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudų kompensacijos už pensijų kaupimo dalyvio lėšomis mokamų įmokų surinkimą ir pervedimą pensijų kaupimo bendrovėms dydį – 0,13 procento nuo surinktų ir pervestų įmokų sumos (ne daugiau negu 499 tūkst. 618 tūkst. eurų).
9. Patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudų kompensacijos už papildomai iš valstybės biudžeto lėšų mokamų įmokų pervedimą pensijų kaupimo bendrovėms dydį – 0,09 procento nuo pervestų įmokų sumos (ne daugiau negu 152 tūkst. 191 tūkst. eurų).
10. Patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudų kompensacijos už sveikatos draudimo įmokų surinkimą ir pervedimą į Privalomojo sveikatos draudimo fondą dydį – 0,13 procento nuo surinktų ir pervestų (tarpusavyje įskaitytų) įmokų sumos (ne daugiau negu 2382 tūkst. 2697 tūkst. eurų).
11. Patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudų kompensacijos už įmokų surinkimą ir pervedimą į Garantinį fondą dydį – 0,31 procento nuo surinktų ir pervestų įmokų sumos (ne daugiau negu 94 tūkst. 112 tūkst. eurų).
12. Patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudų kompensacijos už įmokų surinkimą ir pervedimą į Ilgalaikio darbo išmokų fondą dydį – 0,31 procento nuo surinktų ir pervestų įmokų sumos (ne daugiau negu 94 tūkst. 112 tūkst. eurų).“

_________________

Teisės aktas:

Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2023 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas
(2022-11-17 Nr. XIV-1531, TAR 2022-11-29, kodas 2022-24175, įsigalioja 2023-01-01)

Nuo 2023-01-01 didinami valstybinių mokslinių tyrimų institutų mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų pareiginės algos koeficientai

Pakeistas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (toliau – Įstatymas).

Įsigalioja 2023-01-01.

Šiuo pakeitimu didinami valstybinių mokslinių tyrimų institutų mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų pareiginės algos koeficientai.

TEISĖS AKTO NUOSTATOS

MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMAS

Įstatymo 721 straipsnio 5 dalis išdėstyta taip:

(721 straipsnis. Valstybinių mokslinių tyrimų institutų, veikiančių kaip biudžetinės įstaigos ir viešosios įstaigos, administracijos (instituto direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo, mokslinio sekretoriaus), mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo apmokėjimo sąlygos ir socialinės garantijos)

„5. Pareiginės algos koeficientai yra šie:
1) instituto direktoriaus – 11,89–21,21 13,08–23,33;
2) instituto mokslinio sekretoriaus – 8,93–17,07 9,82–18,78;
3) vyriausiojo mokslo darbuotojo – 10,24–18,44 11,26–20,28;
4) vyresniojo mokslo darbuotojo – 8,93–14,32 9,82–15,75;
5) mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – 8,93–10,89 9,82–11,98;
6) jaunesniojo mokslo darbuotojo – 8,51–10,08 9,36–11,09.“

_________________

Teisės aktas:

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 72-1 straipsnio pakeitimo įstatymas
(2022-11-17 Nr. XIV-1542, TAR 2022-11-29, kodas 2022-24192, įsigalioja 2023-01-01)

Pakeistas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas

Pakeistas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau – Įstatymas). Nustatytos papildomos PVM lengvatos.

Įsigalioja 2023-01-01.

Svarbiausi Įstatymo pakeitimai:

lengvatinis 9 procentų PVM tarifas nustatytas ne tik spausdintoms, bet ir elektroninėms knygoms, taip pat ne tik spausdintiems, bet ir elektroniniams neperiodiniams informaciniams leidiniams (Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 2 punktas);

neribotam laikui pratęsta PVM lengvata turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms (Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 3 punktas);

dar metams, iki 2023-12-31 pratęsta PVM lengvata restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms (Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 6 punktas);

neribotam laikui pratęsta PVM lengvata visų rūšių meno ir kultūros įstaigų, meno ir kultūros renginių lankymui, kai netaikomos šio Įstatymo 23 straipsnio nuostatos (Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 7 punktas);

dar pusei metų, iki 2023-06-30 pratęsta PVM lengvata atlikėjų (aktoriaus, dainininko, muzikanto, dirigento, šokėjo ar kito asmens, vaidinančio, dainuojančio, skaitančio, deklamuojančio arba kitaip atliekančio literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius) teikiamoms atlikimo paslaugoms (Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 8 punktas);

dar pusei metų, iki 2023-06-30 pratęsta PVM lengvata sporto renginių, sporto klubų lankymui ir kitų asmenų, teikiančių panašias į sporto klubų teikiamas paslaugas, lankymui, kai netaikomos šio Įstatymo 23 straipsnio nuostatos (Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 8 punktas);

lengvatinis 5 procentų PVM tarifas nustatytas ne tik vaistams, medicinos pagalbos priemonėms, bet ir specialiosios medicininės paskirties maisto produktams, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka  (Įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Visi Įstatymo pakeitimai pateikti žemiau, palyginamojoje redakcijoje.

TEISĖS AKTO NUOSTATOS

PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMAS

Įstatymo 19 straipsnio 3 dalis išdėstyta taip:
3. Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas:
1) šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti;
2) spausdintoms ir elektroninėms knygoms bei spausdintiems ir elektroniniams neperiodiniams informaciniams leidiniams (įskaitant vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, enciklopedijas, žodynus, žinynus, informacines brošiūras, nuotraukų ir reprodukcijų albumus, vaikiškas knygeles su paveikslėliais, piešimo ir spalvinimo knygeles, spausdintas ar rankraštines natas, žemėlapius, schemas ir brėžinius, tačiau išskyrus kalendorius, užrašų knygeles ir kitus panašaus pobūdžio spaudinius). Šio punkto nuostatos netaikomos leidiniams, kuriuose reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio arba kurių visą ar didžiąją dalį sudaro muzikos ar vaizdo turinys;
3) iki 2022 m. gruodžio 31 d. turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms;
4) keleivių vežimo Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybių nustatytais reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugoms, taip pat šiame punkte nurodytų keleivių bagažo vežimo paslaugoms;
5) buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, tiekiamoms malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui;
6) iki 2022 m. 2023 m. gruodžio 31 d. restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms ir išsinešti tiekiamam maistui, išskyrus alkoholinius gėrimus ir paslaugas ar paslaugų dalis, kurios susijusios su alkoholiniais gėrimais;
7) iki 2022 m. gruodžio 31 d. visų rūšių meno ir kultūros įstaigų, meno ir kultūros renginių lankymui, kai netaikomos šio Įstatymo 23 straipsnio nuostatos;
8) iki 2022 m. gruodžio 31 d. iki 2023 m. birželio 30 d. atlikėjų (aktoriaus, dainininko, muzikanto, dirigento, šokėjo ar kito asmens, vaidinančio, dainuojančio, skaitančio, deklamuojančio arba kitaip atliekančio literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius) teikiamoms atlikimo paslaugoms;
9) iki 2022 m. gruodžio 31 d. iki 2023 m. birželio 30 d. sporto renginių, sporto klubų lankymui ir kitų asmenų, teikiančių panašias į sporto klubų teikiamas paslaugas, lankymui, kai netaikomos šio Įstatymo 23 straipsnio nuostatos.“

Įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 1 punktas išdėstytas taip:
(4. Lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas: )

„1) vaistams, medicinos pagalbos priemonėms ir specialiosios medicininės paskirties maisto produktams, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka, taip pat nekompensuojamiesiems receptiniams vaistams, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus;“.

_________________

Teisės aktas:

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymas
(2022-11-22 Nr. XIV-1551, TAR 2022-12-02, kodas 2022-24640, įsigalioja 2023-01-01)

Pakeistas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymu didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). NPD didinamas asmenims, kurių mėnesio pajamos neviršija 2023 metais prognozuojamo vidutinio atlyginimo, t.y.1926 eurų.

Įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2023 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.

Maksimaliai taikytinas mėnesio NPD nustatytas 625 eurai.

TEISĖS AKTO NUOSTATOS

GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMAS

Įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalys išdėstytos taip:

„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, taikomas tokia tvarka:
1) MNPD negali būti didesnis negu 6480 eurų 7500 eurų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos;
2) kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, tačiau neviršija 20448 eurų 23112 eurų per metus, MNPD negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę:
__________________________________________

Gyventojui taikytinas MNPD = 6480 – 0,34 7500 – 0,42 × (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių);
__________________________________________

3) kai GMP viršija  20448 eurus 23112 eurų per metus, MNPD negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę:
__________________________________________

Gyventojui taikytinas MNPD = 4800 – 0,18 × (GMP – 12 × 642).“
__________________________________________

„2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 540 eurų 625 eurai;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, tačiau neviršija 1704 eurų 1926 eurų, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę:
__________________________________________

Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 540 – 0,34 625 – 0,42 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis);
__________________________________________

3) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija 1704 eurus 1926 eurus, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę:
__________________________________________

Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 400 – 0,18 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 642).“
__________________________________________
Įstatymo 20 straipsnio 6 dalis išdėstyta taip:

„6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 870 eurų 1005 eurai. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 810 eurų 935 eurai. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“

_________________

Teisės aktas:

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymas
(2022-11-22 Nr. XIV-1550, TAR 2022-12-02, kodas 2022-24638, įsigalioja 2023-01-01)

Patvirtintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis, taikomas 2023 metais – 186 eurai

Patvirtintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis

2023 metais – 186 eurai.

2022 metais buvo 181 euras.

Dėl šio pokyčio didės valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, Konstitucinio Teismo teisėjų, karių darbo užmokestis (atlyginimai), įstatymų pagrindais sudarytų komisijų narių atlygis ir kitos teisės aktuose nustatytos išmokos ir atlygiai.

_________________

Teisės aktas:

Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2023 metais, įstatymas
(2022-11-17 Nr. XIV-1530, TAR 2022-11-29, Identifikacinis kodas 2022-24173)

Pakeistas Administracinių nusižengimų kodeksas

Pakeistas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – Kodeksas).

Įsigalioja 2022-11-01. Dalis nuostatų įsigalioja 2023-05-01.

Atkreipiame dėmesį į šiuos Kodekso pakeitimus:

– formuluotė „daugiau negu 0,4 promilės“ pakeista į formuluotę „ne mažiau negu 0,41 promilės“;

– siekiant užkirsti kelią transporto priemonių savininkų (valdytojų) piktnaudžiavimui, kai, norint išvengti griežtesnės nuobaudos, nevykdoma Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nustatyta pareiga pranešti duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonę, Kodekso 431 straipsnis papildytas nauja 3 dalimi, kurioje už minėtą nepranešimą nustatyta baudą nuo 600 iki 900 eurų, o už pakartotinį administracinį nusižengimą – bauda nuo 900 iki 1200 eurų;

naujovė dėl mobiliųjų telefonų. Nuo 2023-05-01 Kodeksas suderintas su Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostata, pagal kurią transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme, nedraudžiama rankomis naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis bet kuriuo atveju kai transporto priemonė stovi, nesvarbu ar variklis išjungtas, ar įjungtas (daugiau apie tai buvo rašyta šioje apžvalgoje). Iki nurodytos datos galioja ankstesnis reikalavimas, kad mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis galima naudotis tik stovinčioje transporto priemonėje su išjungtu varikliu (Kodekso 417 straipsnio 3 dalis);

naujovės dėl galimo transporto priemonės konfiskavimo. Nuo 2022-11-01 nustatyti papildomi atvejai, kai gali būti konfiskuojama transporto priemonė:

1. Kodekso 420 straipsnis papildytas nauja 7 dalimi, pagal kurią transporto priemonės konfiskavimas gali būti skiriamas už Kodekso 420 straipsnio 3, 4, 5 dalyse numatytus administracinius nusižengimus, t. y.:

1) už pakartotinį chuliganišką vairavimą. Chuliganišku vairavimu laikomas (pagal Kodekso 420 straipsnio 2 dalį) pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiško vairavimo būtinas požymis yra tyčia. Chuliganiško vairavimo pavyzdžiai – posūkių nerodymas, automobilių spūsties aplenkimas važiuojant šalikele, automobilio slydimas šonu be jokios priežasties (tik siekiant pasirodyti prieš kitus eismo dalyvius), „šonaslydžio“ demonstravimas automobilių stovėjimo aikštelėse, važiavimas motociklu ant vieno galinio rato ir kt.;

2) už vienkartinį chuliganišką vairavimą, vairuotojui esant neblaiviam (0,41 – 1,5 promilės) arba apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;

3) už vienkartinį pavojingą vairavimą (nurodytą Kodekso 420 straipsnio 1 dalyje), vairuotojui esant neblaiviam (0,41 – 1,5 promilės) arba apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pavojingu vairavimu laikomas (pagal Kodekso 420 straipsnio 1 dalį) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus;

2. Kodekso 424 straipsnio 8 dalis papildyta nuostata, pagal kurią transporto priemonės konfiskavimas gali būti skiriamas ir už Kodekso 424 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, t. y.:

1) už pakartotinį transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti;

2) už pakartotinį transporto priemonės vairavimą, kai atimta teisė vairuoti;

3) už pakartotinį transporto priemonės vairavimą nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui.

– Atlikti kiti Kodekso pakeitimai.

Visus Kodekso pakeitimus žiūrėkite žemiau, palyginamojoje redakcijoje.

TEISĖS AKTO NUOSTATOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 28, 29, 71, 415, 416, 417, 420, 422, 423, 424, 426, 427, 428, 431, 589, 602, 603, 608, 611 IR 686 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Palyginamoji redakcija.

_________________

Teisės aktas:

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28, 29, 71, 415, 416, 417, 420, 422, 423, 424, 426, 427, 428, 431, 589, 602, 603, 608, 611 ir 686 straipsnių pakeitimo įstatymas
(2022-10-10 Nr. XIV-1446, TAR 2022-10-19, kodas 2022-21162, įsigalioja 2022-11-01)

Pakeistas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 21 dalies komentaras

Valstybinė mokesčių inspekcija pakeitė ir papildė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 21 dalies komentarą.

PVMĮ 2 straipsnio 21 dalis nustato:
(2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos)

„21. Pelno nesiekiantis juridinis asmuo – juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas nėra pelno siekimas ir kuris gauto pelno pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus neturi teisės skirstyti savo steigėjams ir (arba) dalyviams, išskyrus tuos juridinius asmenis, kurių veiklos reikšmingą dalį sudaro veikla, iš kurios gaunama pelno, nors tų juridinių asmenų veiklos tikslas nėra pelno siekimas.“

Komentaras papildytas nauju 4 punktu, kuriame paaiškinta, jog nustatyti, ar asmuo laikomas pelno nesiekiančiu juridiniu asmeniu, PVM įstatymo tikslais, svarbu tam, kad tik tokie asmenys gali neapmokestinti pridėtinės vertės mokesčiu tam tikrų PVM įstatymo IV skyriuje išvardintų paslaugų (prekių), jei tenkinamos ir kitos sąlygos.

Visi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 21 dalies komentaro pakeitimai pateikti žemiau, palyginamojoje redakcijoje.

TEISĖS AKTO NUOSTATOS

PVM ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO 21 DALIES KOMENTARAS

Palyginamoji redakcija

_________________

Teisės aktas:

Dėl PVM įstatymo 2 straipsnio 21 dalies komentaro pakeitimo ir papildymo
(2022-11-22)

AVNT atnaujino rekomendacijas dėl vidaus kontrolės organizavimo

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba (toliau – AVNT) 2022-09-30 atnaujino rekomendacijas dėl vidaus kontrolės organizavimo. Rekomendacijos skirtos pelno siekiantiems ir pelno nesiekiantiems subjektams, išskyrus viešojo sektoriaus subjektus.

Rekomendacijų 31 punkte AVNT paaiškino, kas turėtų būti numatyta subjekto vadovo tvirtinamoje ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarkoje. Kai subjekto apskaitą pagal sutartį tvarko apskaitos paslaugas teikiantis subjektas, šis subjektas gali parengti ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarkos projektą, jeigu tai nustatyta apskaitos paslaugų sutartyje (Rekomendacijų 32 punktas).

Rekomendacijų pakeitimai pateikti žemiau, palyginamojoje redakcijoje.

TEISĖS AKTO NUOSTATOS

REKOMENDACIJOS DĖL VIDAUS KONTROLĖS ORGANIZAVIMO

IV SKYRIUS
ŪKINIŲ OPERACIJŲ REGISTRAVIMO KONTROLĖS PRIEMONĖS

Pakeisti rekomendacijų 31, 37, 41, 43 punktai bei Rekomendacijos papildytos nauju 32 punktu:

„31. Apskaitą tvarkantys asmenys tvarkydami subjekto apskaitą privalo registruoti ūkines operacijas laikydamiesi FAĮ, taikomuose atskaitomybės standartuose nustatytų reikalavimų, subjekto vadovo nustatytos ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarkos.
Ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarka turėtų apimti subjekto vadovo nustatytą apskaitos politiką (taikomus apskaitos principus, apskaitos metodus ir taisykles, skirtus subjekto apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti) ir didžiosios knygos sąskaitų planą, be to, gali apimti ir kitus apskaitos tvarkymui reikalingus dalykus, pavyzdžiui, ūkinių operacijų dvejybinių įrašų registravimą apskaitos registruose, procesų apskaitos informacinėje sistemoje aprašymus ir kt.

32. Kai subjekto apskaitą pagal sutartį tvarko apskaitos paslaugas teikiantis subjektas, šis subjektas gali parengti ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarkos projektą, jeigu tai nustatyta apskaitos paslaugų sutartyje.

„37. Įvertinus ūkinių operacijų vertinimo ir registravimo apskaitos riziką subjekte, siekiant teisingai ir laiku užregistruoti ūkines operacijas apskaitos registruose rekomenduojama taikyti šias apskaitos kontrolės priemones:
1) nustatoma apskaitą tvarkančių asmenų pareigos, funkcijos ir atsakomybė;
2) apskaitą tvarkantys asmenys supažindinami su subjekto vadovo nustatyta ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarka ir apskaitos kontrolės priemonėmis, skirtomis užtikrinti apskaitai keliamų reikalavimų laikymąsi.
3) nustatomi ūkinių operacijų užregistravimo apskaitos registruose terminai.“
4) nustatoma subjekto apskaitos politika, nustatant taikomus atskaitomybės standartus, turto ir įsipareigojimų vertinimo būdus, apskaitos metodus ir taisykles, skirtas subjekto apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti, didžiosios knygos sąskaitų planą (subjekto naudojamų sąskaitų sąrašą).

„41. Organizuodamas subjekto finansinę apskaitą vadovas turėtų įpareigoti už apskaitos dokumentų parengimą atsakingus asmenis ir kitus asmenis pagal kompetenciją laiku pateikti apskaitą tvarkantiems asmenims ne tik apskaitos dokumentus, bet ir kitą tikslią, išsamią informaciją apie ūkines operacijas ir apie turto ir įsipareigojimų vertės nustatymui taikytinas prielaidas. Šiuo tikslu gali būti sudaromas reikalingos pateikti apskaitą tvarkantiems asmenims informacijos sąrašas, į kurį įtraukiama:
1) ilgalaikio turto naudojimo subjekto veikloje numatomi laikotarpiai ir jų patikslinimai;
2) ilgalaikio turto nuvertėjimo prielaidos, atliekami apskaičiavimai;
3) atsargų grynosios galimo realizavimo vertės reikšmingas sumažėjimas;
4) gautinų sumų nustatyti terminai, įvertintos abejotinos gautinos sumos;
5) subjekto vykdomų faktoringo, reikalavimo teisių perleidimo, kitų su finansiniu turtu ar įsipareigojimais susijusių sandorių informacija;
6) ateities sandorių ir kitų finansinių priemonių sandorių sudarymo informacija;
7) turto naudojimo pagal finansinės nuomos (lizingo), nuomos ir panaudos sutartis sąlygos;
8) informacija apie pradedamą naują veiklą arba vykdomas ūkines operacijas, kurių turinys iš esmės skiriasi nuo ankstesnių ūkinių operacijų;
9) informacija apie pradėtus verslo įsigijimo, subjekto reorganizavimo, likvidavimo procesus; kt.“

„43. Jei subjekte yra atskaitingų asmenų, kuriems išmokami pinigai, skirti atsiskaityti už turtą ir paslaugas ir (arba) kurie turi priimti pinigus, susijusius su subjekto veikla, turėtų būti nustatomos su pinigų išmokėjimu, panaudojimu ar gavimu susijusios apskaitos kontrolės priemonės, pavyzdžiui:
– atskaitingam asmeniui išmokamų grynųjų pinigų mėnesio limitas, o jei išduodamos subjekto banko kortelės – pervedamų į banko kortelės sąskaitą piniginių lėšų limitas; terminas iki kurio atskaitingas asmuo turi pateikti apskaitą tvarkančiam asmeniui lėšų panaudojimą, atsiskaitant už turtą ir paslaugas, susijusius su subjekto veikla, ataskaitą ir (arba) patvirtinančius apskaitos dokumentus ir grąžinti nepanaudotų pinigų likutį; pinigų grąžinimo į subjekto kasą ar banko sąskaitą terminas neturėtų būti ilgesnis kaip vienas mėnuo;
terminas iki kurio atskaitingas asmuo turi pateikti apskaitą tvarkančiam asmeniui pinigų gavimo ataskaitą ir (arba) patvirtinančius apskaitos dokumentus, o gautus pinigus įnešti į subjekto kasą arba banko sąskaitą.

_________________

Teisės aktas:

AVNT rekomendacijos
Vidaus kontrolės organizavimas
(Atnaujinta 2022-09-30)

Pakeistas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas

Pakeistas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau – Įstatymas).

Įsigalioja 2023-01-01.

Leista PVM atskaita perkant M1 klasės elektromobilius, kurių vertė neviršija 50000 eurų (įskaitant PVM).

TEISĖS AKTO NUOSTATOS

PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMAS

Įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 3 punktas išdėstytas taip:

(2. Negali būti atskaitomas: )

„3) pirkimo arba importo PVM už lengvąjį automobilį, skirtą vežti ne daugiau kaip 8 žmones (neskaičiuojant vairuotojo), arba nurodytos klasės automobilį, priskiriamą visureigių kategorijai, jeigu automobilis nebus tiekiamas arba išnuomojamas, taip pat juo nebus teikiamos keleivių vežimo už atlygį paslaugos. Tie patys apribojimai taikomi atskaitant pirkimo PVM už nurodytų kategorijų automobilių nuomą. Šie apribojimai netaikomi M1 klasės elektromobiliams, jeigu M1 klasės elektromobilio vertė neviršija 50 000 eurų (įskaitant PVM), ir nurodytų kategorijų automobiliams, jeigu jie pagal teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių klasifikavimą ir kodavimą, priskiriami specialios paskirties transporto priemonėms;“.

_________________

Teisės aktas:

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 62 straipsnio pakeitimo įstatymas
(2022-11-03 Nr. XIV-1484, TAR 2022-11-16, kodas 2022-23023, įsigalioja 2023-01-01)

Pakeistas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas

Pakeistas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (toliau – Įstatymas).

Įsigalioja 2022-11-01. Dalis nuostatų įsigalioja 2023-05-01, 2024-01-01 ir 2024-07-01.

Svarbiausi Įstatymo pakeitimai:

naujovė dėl mobiliųjų telefonų. Nuo 2023-05-01 nustatyta, kad transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme, nedraudžiama rankomis naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis bet kuriuo atveju kai transporto priemonė stovi, nesvarbu ar variklis išjungtas, ar įjungtas. Iki nurodytos datos galioja ankstesnis reikalavimas, kad mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis galima naudotis tik stovinčioje transporto priemonėje su išjungtu varikliu (Įstatymo 13 straipsnio 13 dalis);

naujovė dėl vairuotojų sveikatos tikrinimo. Nuo 2024-01-01 nustatyta, kad nepasitikrinusių sveikatos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytu periodiškumu vairuotojų turimi vairuotojo pažymėjimai vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka skelbiami negaliojančiais. Pašalinus priežastis, lėmusias vairuotojo pažymėjimo paskelbimą negaliojančiu, vairuotojo pažymėjimas skelbiamas galiojančiu automatinėmis priemonėmis tai pažymint Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre (Įstatymo 22 straipsnio 4 dalis). Taigi, medicininės pažymos galiojimo terminas tiesiogiai susietas su vairuotojo pažymėjimo galiojimu. Pvz., jei vairuotojui medicininė pažyma išduota 5 metams, tai praėjus šiam terminui laikinai sustabdomas vairuotojo pažymėjimo galiojimas iki kol asmuo pasitikrins sveikatą. Pasitikrinus sveikatą, vairuotojo pažymėjimas automatinėmis priemonėmis vėl paskelbiamas galiojančiu. O jei sveikatos tikrinimo terminas nepraleidžiamas, vairuotojo pažymėjimo galiojimas nestabdomas;

– nustatyta, kad vairuotojas, išlipęs iš transporto priemonės, privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais ne tik tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje, bet ir esant blogam matomumui (Įstatymo 13 straipsnio 14 dalis);

– įtvirtintas draudimas pėstiesiems važiuoti riedučiais, riedlentėmis ar paspirtukais be variklio važiuojamąja kelio dalimi, išskyrus gyvenamąją zoną (Įstatymo15 straipsnio 3 dalies 8 punktas);

– atlikti kiti pakeitimai.

Visus Įstatymo pakeitimus žiūrėkite žemiau, palyginamojoje redakcijoje.

TEISĖS AKTO NUOSTATOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO NR. VIII-2043 2, 3, 10, 13, 15, 17, 19, 20, 22, 24, 25, 27-1, 29, 30 IR 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Palyginamoji redakcija.

_________________

Teisės aktas:

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 3, 10, 13, 15, 17, 19, 20, 22, 24, 25, 27-1, 29, 30 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymas
(2022-10-10 Nr. XIV-1445, TAR 2022-10-19, kodas 2022-21161, įsigalioja 2022-11-01)