Pakeistas Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas
Pakeistas Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas.
Įsigalioja 2026-09-27.
Papildytas Klaidinančių veiksmų sąrašas (Įstatymo 5 straipsnis), Klaidinančio informacijos neatskleidimo atvejai (Įstatymo 6 straipsnis), Klaidinančios komercinės veiklos, kurios nereikia įrodinėti, sąrašas („juodasis sąrašas“) – Įstatymo 7 straipsnis.
Visus Įstatymo pakeitimus žiūrėkite žemiau, palyginamojoje redakcijoje.
Kokia atsakomybė taikoma už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimą?
Įstatymo 13 straipsnyje (Baudos ir įspėjimas) nurodyta, kad už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda iki 3 procentų jų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnė negu 100 000 eurų.
Tuo atveju, jei įstatymo pažeidimas padaromas pakartotinai per vienerius metus – gali būti skiriama bauda iki 6 procentų jų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnė kaip 200 000 EUR.
Tais atvejais, kai pažeidimu nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems vartotojų interesams, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams gali būti taikoma nuobauda – įspėjimas, neskiriant baudos. Komercinės veiklos subjektams negali būti skirtos baudos, jeigu nuo šio įstatymo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip treji metai.
TEISĖS AKTO NUOSTATOS
NESĄŽININGOS KOMERCINĖS VEIKLOS VARTOTOJAMS DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 5, 6 IR 7 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
_________________
Teisės aktas:
Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo Nr. X-1409 2, 5, 6 ir 7 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas
(2025-11-20 Nr. XV-577, TAR 2025-12-01, kodas 2025-20386, įsigalioja 2026-09-27)
Atnaujintas Valstybinės mokesčių inspekcijos leidinys „Su verslu susijusių dovanų ir prekių pavyzdžių apmokestinimas PVM“
Valstybinė mokesčių inspekcija parengė naują leidinio „Su verslu susijusių dovanų ir prekių pavyzdžių apmokestinimas PVM“ redakciją, parengtą pagal teisės aktų nuostatas, galiojančias 2026-01-01.
Svarbiausi leidinio pakeitimai:
1. Valstybinė mokesčių inspekcija paaiškino, kad verslo partneriams įteiktos dovanos neprivalo atitikti šio leidinio 2 punkte nurodytų kriterijų, t. y. šios dovanos nebūtinai turi būti su įmonės simbolika ar atitikti jos veiklos pobūdį (Leidinio 2 punkto pabaiga, psl. 3).
2. Atnaujintas pavyzdys Leidinio 3 punkto pabaigoje: „Šokolado gamykla X organizavo loteriją, <…>
3. Pateiktas paaiškinimas Leidinio 11 punkte:
„1. Ar neatlygintinas, jau nudėvėto turto, kurio pirkimo PVM buvo įtrauktas į PVM atskaitą, atidavimas laikomas PVM apmokestinamu prekių tiekimu už atlygį?
Kai PVM mokėtojas savo ekonominėje veikloje naudotą turtą (pvz., kompiuterius, baldus ir kt.), kurio pirkimo PVM buvo įtrauktas į PVM atskaitą, perduoda be atlygio, pvz., savo darbuotojams, tai toks sandoris bus laikomas prekių suvartojimu privatiems poreikiams tenkinti, kuris PVM požiūriu laikomas prekių tiekimu ir yra PVM objektas. Tokį sandorį (prekių suvartojimą privatiems poreikiams tenkinti) PVM mokėtojas turi įforminti išrašyta PVM sąskaita faktūra, o apmokestinamoji vertė, nuo kurios reikia apskaičiuoti PVM, bus lygi turto įsigijimo vertės daliai, apskaičiuotai atsižvelgiant į tai, kiek jo sunaudota ekonominėje veikloje apmokestinimo momentu. Apmokestinamoji vertė bus lygi nuliui, jei perduodamas naudotas turtas jų perdavimo momentu bus visiškai nudėvėtas (jei jo reali vertė bus lygi nuliui).”
_________________
Teisės aktas:
Leidinys „Su verslu susijusių dovanų ir prekių pavyzdžių apmokestinimo PVM“
(2026-08-11 Nr. (18.2-31-2 Mr:) RTD-78)
Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymas ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas
Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymas ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 19 straipsnio pakeitimo įstatymas.
Įsigalioja 2027-01-01.
Svarbiausi Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai
Šiais pakeitimais patikslinti vidaus sandorių sudarymo reikalavimai. Vidaus sandoriai gali būti sudaromi tik išimtiniais atvejais. Nustatyta, kad vidaus sandorio būtinybė turi būti pagrindžiama atliekant rinkos dalyvių konsultaciją arba pirkimo procedūrą, arba konkrečiais duomenimis pagrįstą analizę. Konkrečiais duomenimis pagrįsta analizė atliekama ir perkančiosios organizacijos motyvuotas sprendimas dėl vidaus sandorio sudarymo rengiamas vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta metodika. Šią metodiką Vyriausybė turi patvirtinti iki 2026-12-31.
Visi pakeitimai pateikti žemiau, palyginamosiose redakcijose.
TEISĖS AKTŲ NUOSTATOS
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMAI
PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO AR PAŠTO PASLAUGŲ SRITIES PERKANČIŲJŲ SUBJEKTŲ, ĮSTATYMO
_________________
Teisės aktai:
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 10 straipsnio pakeitimo įstatymas
(2026-07-07 Nr. XV-1131, TAR 2026-07-15, kodas 2026-11970, įsigalioja 2027-01-01)
Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 19 straipsnio pakeitimo įstatymas
(2026-07-07 Nr. XV-1132, TAR 2026-07-15, kodas 2026-11971, įsigalioja 2027-01-01)
Pakeistas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas
Pakeistas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas.
Įsigalioja 2027-01-01. Dalis nuostatų įsigalioja 2029-07-01.
Valstybinė mokesčių inspekcija paaiškino, kad nuo 2027 m. sausio 1 d. plečiami įpareigojimai internetinėms prekyvietėms, kurios sudaro sąlygas prekiauti už ES ribų įsikūrusiems apmokestinamiesiems asmenims. Jos tampa menamu tiekėju (angl. deemed supplier) ne tik tais atvejais, kai prekės tiekiamos ES neapmokestinamiesiems asmenims (B2C sandoriai (angl. business-to-consumer), kaip yra šiuo metu), bet ir tais atvejais, kai prekės tiekiamos tam tikriems ES apmokestinamiesiems asmenims ar neapmokestinamiesiems juridiniams asmenims, kurių įsigijimai nėra PVM objektas.
VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PAAIŠKINIMAS
TEISĖS AKTO NUOSTATOS
PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 4-1, 4-2, 4-3, 5-1, 12, 12-2, 13-2, 78, 88-1, 115-1, 115-6, 115-11 STRAIPSNIŲ IR 2 PRIEDO PAKEITIMO IR 4-2 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
_________________
Teisės aktas:
Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 4-1, 4-2, 4-3, 5-1, 12, 12-2, 13-2, 78, 88-1, 115-1, 115-6, 115-11 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo ir 4-2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas
(2026-06-18 Nr. XV-1036, TAR 2026-06-26, kodas 2026-11113, įsigalioja 2027-01-01)
Pakeistas Vyriausybės nutarimas dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo
Pakeistas Vyriausybės nutarimas dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo ir šiuo nutarimu patvirtinti:
– Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas;
– Komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose ir regionų plėtros tarybose taisyklės.
Pagrindinės nuostatos įsigalioja 2026-10-01.
Svarbiausi Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo pakeitimai:
1. Nustatyta, kad tuo atveju, kai komandiruotės pirma ir (arba) paskutinė dienos trunka trumpiau negu 4 valandas, už šias dienas mokami dienpinigiai, apskaičiuoti taikant 20 procentų nustatytų dydžių. Į komandiruotės laiką įeina kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas (Aprašo 21 punktas)
2 Kai darbuotojas siunčiamas į komandiruotę Lietuvos Respublikos teritorijoje, dienpinigiai mokami tik tuo atveju, jeigu komandiruotė trunka ilgiau negu 1 komandiruotės dieną (biudžetinių įstaigų darbuotojams ši nuostata galiojo jau ir anksčiau). Aprašo 22 punktas.
Svarbiausi Komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose ir regionų plėtros tarybose taisyklių pakeitimai:
1. Nustatyta, kad tuo atveju, jeigu dėl objektyvių priežasčių iš komandiruotės grįžtama vėliau negu sprendime dėl siuntimo į komandiruotę nurodytą komandiruotės paskutinę dieną, į komandiruotės laiką įskaitomas faktinio grįžimo iš komandiruotės laikas (Taisyklių 51 punktas).
2. Patikslina, kokie dokumentai laikomi komandiruotės išlaidas pagrindžiančiais dokumentais. Nustatyta, kad tuo atveju, kai išlaidas įrodantys finansinės apskaitos dokumentai darbuotojui neišrašomi, šios išlaidos gali būti apmokamos, jeigu yra pateikti išlaidų pagrindimo dokumentai (paaiškinimai), kuriais galima pagrįsti komandiruočių išlaidų tikrumą ir pobūdį, ir įstaiga, vadovaudamasi vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte nustatyta tvarka, priima sprendimą tokius dokumentus laikyti tinkamais patirtoms komandiruočių išlaidoms pagrįsti (Taisyklių 12 ir 18 punktai).
3. Kai darbuotojas siunčiamas į komandiruotę Lietuvos Respublikos teritorijoje, jam taip pat apmokamos ir nuvykimo visų rūšių transporto priemonėmis į geležinkelio ar autobusų stotį ir parvykimo iš jos komandiruotės dienomis (lengvuoju automobiliu taksi ir lengvuoju automobiliu, kuriuo vykdoma keleivių vežimo už atlygį pagal užsakymą veikla ar kuris naudojamas dalijimosi automobiliu paslaugai) – tik kiek tai susiję su nuvykimu į geležinkelio ar autobusų stotį miesto, kuriame ji yra, teritorijoje ir parvykimu iš jos, jeigu sprendimą dėl siuntimo į komandiruotę priėmęs subjektas (įstaigos vadovas ar kitas jo įgaliotas asmuo arba, kai į komandiruotę siunčiamas regiono plėtros tarybos kolegijos narys, – atitinkamos regiono plėtros tarybos kolegija), vadovaudamasis kolektyvinėje sutartyje, o jeigu jos nėra, – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte nustatytais atvejais ir tvarka, nenusprendžia kitaip (Taisyklių 17.3.3 papunktis).
4. Taisyklės papildytos IV skyriumi, reglamentuojančiu komandiruočių išlaidų darbuotojams, kurių nuolatinė darbo vieta yra užsienio valstybėje, apmokėjimą.
5. Atlikti kiti pakeitimai
Visi pakeitimai pateikti žemiau, palyginamojoje redakcijoje.
TEISĖS AKTO NUOSTATOS
DIENPINIGIŲ IR KITŲ KOMANDIRUOČIŲ IŠLAIDŲ APMOKĖJIMO PAKEITIMAI
_________________
Teisės aktas:
Vyriausybės nutarimas
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ pakeitimo
(2026-07-01 Nr. 518, TAR 2026-07-03, kodas 2026-11506, įsigalioja 2026-10-01
Pakeistas Valstybinio socialinio draudimo įstatymas
Pakeistas Valstybinio socialinio draudimo įstatymas.
Įsigalioja 2027-01-01.
Pakeista socialinio draudimo įmokų skaičiavimo tvarka tuo atveju, kai apdraustasis dirba pas keletą darbdavių po nepilną etatą.
Įgyvendinta nuostata, kad socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo sumos, nemažesnės negu minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir tuo atveju, kai apdraustasis dirba pas keletą darbdavių po nepilną etatą. Šioms nuostatoms įgyvendinti nustatytos atitinkamos formulės.
Plačiau apie tai paaiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS PAAIŠKINIMAS
Stiprinamos darbuotojų socialinės garantijos: pokyčiai palies tūkstančius žmonių
(2026-06-25)
TEISĖS AKTO NUOSTATOS
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMAS
_________________
Teisės aktas:
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10 straipsnio pakeitimo įstatymas
(2026-06-25Nr. XV-1065, TAR 2026-06-30, kodas 2026-11341, įsigalioja 2027-01-01)
Pakeistas LR darbo kodeksas
Pakeistas LR darbo kodeksas.
Įsigalioja 2027-01-01.
Kodekso pakeitimai:
1. Teisė į „mamadienius“ ir „tėvadienius“ pratęsta iki vaikui sukaks 14 metų.
2. Atsižvelgus į šį pakeitimą, kuriuo sudaryta galimybė tėvams turėti papildomas poilsio dienas iki vaikui sukaks 14 metų, panaikinta Kodekso 138 straipsnio 4 dalis.
TEISĖS AKTO NUOSTATOS
LR DARBO KODEKSO 138 STRAIPSNIO PAKEITIMAS
Kodekso 138 straipsnio 3 dalis išdėstyta taip:
(138 straipsnis. Pailgintos atostogos, papildomos atostogos ir kitos lengvatos)
„3. Darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos keturiolikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius), darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos keturiolikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o darbuotojams, auginantiems tris ar daugiau vaikų iki dvylikos keturiolikos metų arba auginantiems du vaikus iki dvylikos keturiolikos metų, kai vienas arba abu vaikai turi negalią, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonių darbo valandų pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas per kelis mėnesius tol, kol susidaro papildoma poilsio diena, kuri suteikiama ne vėliau kaip paskutinį sumuojamą mėnesį.“
Kodekso 138 straipsnio 4 dalis pripažinta netekusia galios:
4. Teisės į šio straipsnio 3 dalyje nustatytas papildomas poilsio dienas neturintiems darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbuotojų darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį.
_________________
Teisės aktas:
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymas
(2026-06-25 Nr. XV-1082, TAR 2026-07-03, kodas 2026-11531, įsigalioja 2027-01-01)
Nuo 2026-09-01 pakeista mokinių socialinės-pilietinės veiklos organizavimo tvarka bendrojo ugdymo mokyklose
Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija Bendrųjų ugdymo planų 9 priedas – Socialinės-pilietinės veiklos organizavimas.
Įsigalioja 2026-09-01.
Svarbiausi socialinės-pilietinės veiklos organizavimo pakeitimai:
1. Naujos redakcijos Socialinės-pilietinės veiklos organizavimo tvarkoje apibrėžti konkretūs žingsniai, kuriuos mokinys turi atlikti vykdydamas socialinę-pilietinę veiklą, taip pat nustatyta, kad visas laikas, skirtas šiems žingsniams įgyvendinti, yra įskaitomas kaip socialinė-pilietinė veikla. Pavyzdžiui, 5 klasės mokiniams 10 valandų skiriama ugdomiesiems pokalbiams, idėjų generavimui, veiklos planavimui, veiklos įsivertinimui ir 10 valandų skiriama socialinei-pilietinei veiklai įgyvendinti, individualioms ir (ar) grupinėms mokinių pasiūlytoms ar mokyklos pasiūlytoms ir suorganizuotoms iniciatyvoms, projektams.
2. Įtvirtintos nuostatos, numatančios didesnį mokyklos įsitraukimą supažindinant mokinius su socialinės-pilietinės veiklos prasme, pateikiant rekomendacinio pobūdžio veiklų sąrašus, dalijantis gerąja patirtimi, padedant apibendrinti mokinio įgytą patirtį ir teikiant grįžtamąjį ryšį.
3. Nustatyta, kad 5 klasės mokiniai socialines-pilietines veiklas įgyvendina mokyklos aplinkoje, atlikdami grupines pačių mokinių sugalvotas ar mokyklos pasiūlytas iniciatyvas, projektus; 6–8 klasių mokiniai socialines-pilietines veiklas įgyvendina mokyklos aplinkoje, atlikdami individualias ar grupines, mokinių sugalvotas ar mokyklos pasiūlytas iniciatyvas, projektus; 9–10 ir I–IV gimnazijos klasių mokiniai socialines-pilietines veiklas įgyvendina individualiai mokykloje ir (ar) už mokyklos ribų, atlikdami sugalvotas iniciatyvas, įvairių organizacijų siūlomas veiklas ir (ar) projektus.
4. Nustatyta, kad mokiniui atlikus plane nusimatytas užduotis ir surinkus daugiau valandų nei privaloma, mokinio prašymu socialinės-pilietinės veiklos valandos, viršijančios nustatytą minimalų valandų skaičių, gali būti įskaitytos į aukštesnėje klasėje privalomą atlikti socialinę-pilietinę veiklą.
5. Nustatyta, kad vasaros atostogų metu papildomai atlikta socialinė-pilietinė veikla įskaitoma į aukštesnėje klasėje reikalingą atlikti socialinę-pilietinę veiklą.
6. Jei mokinys dalyvauja konkursuose, varžybose, parodose, koncertuose, minėjimuose kaip atlikėjas, žaidėjas, pranešėjas ir t. t., tuomet mokiniui pateikus dalyvavimą patvirtinantį dokumentą ši veikla įskaitoma kaip socialinė-pilietinė veikla. Už dalyvavimo faktą skiriama 1 socialinės-pilietinės veiklos valanda.
7. Mokomosios mokinių bendrovės veikla įskaitoma kaip socialinė-pilietinė veikla tais atvejais, kai mokinių vykdomos iniciatyvos kuria socialinę ar pilietinę, ar aplinkosauginę, ar bendruomeninę vertę, yra orientuotos į visuomenės poreikių tenkinimą ir apima mokinių refleksiją apie jų sukurtą poveikį bendruomenei.
8. Mokiniui, dalyvaujančiam Krašto apsaugos savanorių pajėgų pratybose ir pateikus dalyvavimą patvirtinantį dokumentą, ši veikla įskaitoma kaip socialinė-pilietinė veikla.
Visi pakeitimai pateikti žemiau, palyginamojoje redakcijoje.
ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTERIJOS PAAIŠKINIMAS
Nuo rugsėjo atnaujinama socialinės-pilietinės veiklos tvarka mokyklose
(2026-07-03)
TEISĖS AKTO NUOSTATOS
SOCIALINĖS-PILIETINĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMO TVARKOS PAKEITIMAS
_________________
Teisės aktas:
Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymas
Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2025 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. V-559 „Dėl 2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ pakeitimo
(2026-07-02 Nr. V-497, TAR 2026-07-02, kodas 2026-11429, įsigalioja 2026-07-03)
Pakeistas Vyriausybės nutarimas „Dėl Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ir savivaldybių turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“
Pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija Vyriausybės nutarimas „Dėl Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ir savivaldybių turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Įsigalioja 2026-06-24.
Svarbiausi Aprašo pakeitimai:
1. Aprašo pavadinime įrašyta, kad jis nustato ne tik jau pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ir savivaldybių turto nurašymo tvarką, bet ir tokio turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti tvarką.
2. Iš Aprašo išbraukta Valstybės ir savivaldybių turto išardymo ir likvidavimo tvarka.
3. Apraše nustatytas nuoseklus turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti ir jo nurašymo procesas, įskaitant atitinkamus sprendimus priimančius subjektus.
4. Padidinta turto vertės riba, nuo kurios sprendimą dėl turto nurašymo priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba.
5. Apraše nustatyta komisijos, kuri teikia pasiūlymus dėl turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, sudėtis, jos sudarymo nuolatinai arba sudarymo tik pasiūlymams dėl konkretaus turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti teikti galimybė. Taip pat suteikta galimybė komisijos funkcijas pavesti atlikti inventorizacijos komisijai.
Visi Aprašo pakeitimai pateikti žemiau, palyginamojoje redakcijoje.
TEISĖS AKTO NUOSTATOS
VYRIAUSYBĖS NUTARIMO „DĖL PRIPAŽINTO NEREIKALINGU ARBA NETINKAMU (NEGALIMU) NAUDOTI VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO NURAŠYMO, IŠARDYMO IR LIKVIDAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMAS
_________________
Teisės aktas:
Vyriausybės nutarimas
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 1250 „Dėl Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ir savivaldybių turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo
(2026-06-17 Nr. 480, TAR 2026-06-23, kodas 2026-10769, įsigalioja 2026-06-24)
Pakeistos Komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose ir regionų plėtros tarybose taisyklės
Vyriausybės nutarimu pakeistos Komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose ir regionų plėtros tarybose taisyklės.
Įsigalioja 2026-06-15.
Pakeitimo esmė:
Komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose ir regionų plėtros tarybose taisyklės papildytos nuostata, kad komandiruote laikomas ne tik siuntimas tobulinti kvalifikacijos, bet ir siuntimas mokytis.
TEISĖS AKTO NUOSTATOS
KOMANDIRUOČIŲ IŠLAIDŲ APMOKĖJIMO BIUDŽETINĖSE ĮSTAIGOSE IR REGIONŲ PLĖTROS TARYBOSE TAISYKLIŲ PAKEITIMAS
Taisyklių 2.2 papunktis išdėstytas taip:
(2. Komandiruotė suprantama: )
„2.2. valstybės politiko arba valstybės pareigūno, arba teisėjo, arba žvalgybos pareigūno, arba vidaus tarnybos sistemos pareigūno, arba valstybės tarnautojo, arba darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį (toliau kartu – darbuotojas), išvykimas iš nuolatinės darbo vietos, kaip ji nurodyta Kodekso 34 straipsnio 4 dalyje, įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens siuntimu tobulinti kvalifikacijos ar mokytis, arba“.
_________________
Teisės aktas:
Vyriausybės nutarimas
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ pakeitimo
(2026-06-10 Nr. 449, TAR 2026-06-15, kodas 2026-10351, įsigalioja 2026-06-15)