Pakeistas Administracinių nusižengimų kodeksas
Pakeistas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – Kodeksas).
Kartu su kitais pakeitimais Kodekse įtvirtinta administracinė atsakomybė už alkoholio produktų vartojimą, laikymą ir gabenimą atidarytoje pakuotėje automobilių salonuose, išskyrus transporto priemones, kurių salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos.
Šis draudimas galioja ir automobilio keleiviams.
TEISĖS AKTO NUOSTATOS
ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO PAKEITIMAI
Pateikiame tik Kodekso 422-1 straipsnį dėl neteisėto alkoholio produktų vartojimo ir gabenimo transporto priemonėse. Kitus pakeitimus žiūrėkite pačiame teisės akte.
Įsigalioja 2023-06-01.
Kodeksas papildytas nauju 422-1 straipsniu:
„422-1 straipsnis. Neteisėtas alkoholio produktų vartojimas ir gabenimas transporto priemonėse
1. Alkoholio produktų vartojimas, laikymas ir gabenimas atidarytoje pakuotėje automobilių salonuose, išskyrus transporto priemones, kurių salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos,
užtraukia baudą nuo keturiasdešimt iki vieno šimto eurų.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,
užtraukia baudą nuo vieno šimto iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.“
_________________
Teisės aktas:
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 21-1, 373, 374, 375, 376, 377, 378, 380, 381, 382, 421, 484, 576, 577, 579, 581, 584, 587, 588, 589, 594, 608, 609, 616, 617, 619, 620, 621, 627, 644, 666, 671, 673, 675, 676, 678 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 422-1, 565-1, 574-1 straipsniais ir 591, 677 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas
(2023-05-11 Nr. XIV-1947, TAR 2023-05-23, kodas 2023-09688, įsigalioja 2023-06-01)
Pakeistos Atliekų tvarkymo taisyklės
Aplinkos ministro įsakymu pakeistos Atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės).
Įsigalioja 2023-05-16.
Visi Taisyklių pakeitimai pateikti žemiau, palyginamojoje redakcijoje.
TEISĖS AKTO NUOSTATOS
ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PAKEITIMAS
APLINKOS MINISTERIJOS PAAIŠKINIMAI
Aplinkos ministerijos pranešimas
Nauji GPAIS lydraščių funkcionalumo pokyčiai, aktualūs atliekų darytojams ir tvarkytojams
(2023-05-09)
Aplinkos ministerijos pranešimas
Įsigaliojo pakeitimai, supaprastinantys atliekų apskaitos procedūras
(2023-05-16)
_________________
Teisės aktas:
Aplinkos ministro įsakymas
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo
(2023-05-15 Nr. D1-151, TAR 2023-05-15, kodas 2023-09090, įsigalioja 2023-05-16)
Pakeistas LR baudžiamasis kodeksas
Pakeistas Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau – Kodeksas).
Įsigalioja 2023-06-01.
Nuspręsta mažiau pavojingoms nusikalstamoms veikoms netaikyti baudžiamosios atsakomybės, o itin griežtas laisvės atėmimo bausmes taikyti tik už pavojingiausius nusikaltimus.
Kartu su baudžiamosios atsakomybės švelninimu už mažiau pavojingas veikas, sugriežtinta atsakomybė už sunkius ekonominius nusikaltimus: paramos subsidijos ar dotacijos panaudojimą ne pagal paskirtį, skolininko nesąžiningumą ir nusikalstamą bankrotą.
TEISINGUMO MINISTERIJOS PAAIŠKINIMAS
Baudžiamosios politikos pokyčiai užtikrins proporcingą ir teisingą baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimą
(2023-04-27)
TEISĖS AKTO NUOSTATOS
Pateikiame tik tuos LR baudžiamojo kodekso straipsnius, kuriuose sugriežtinta atsakomybė už sunkius ekonominius nusikaltimus: paramos subsidijos ar dotacijos panaudojimą ne pagal paskirtį, skolininko nesąžiningumą ir nusikalstamą bankrotą.
Taip pat atkreipiame dėmesį į šiuo metu galiojančius MGL (dabar BSĮ – bazinė socialinė išmoka) dydžius:
MGL – 49 Eur,
400 MGL – 19600 Eur,
900 MGL – 44100 Eur.
Kodekso 212 straipsnio 1 dalis išdėstyta taip:
(212 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas)
1. Šiame skyriuje nurodyta didelė turtinė žala yra 150 MGL dydžio sumą viršijanti žala.
„1. Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, labai didelė, kai jos dydis viršija 900 MGL dydžio sumą.“
Kodekso 206 straipsnis išdėstytas taip:
„206 straipsnis. Kredito, paskolos, tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką
1. Tas, kas gavęs 150 MGL 400 MGL dydžio ar didesnės vertės kreditą, paskolą ar tikslinę paramą, subsidiją ar dotaciją panaudojo jas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
2. Tas, kas gavęs kreditą ar paskolą panaudojo juos ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką ir negrąžino laiku, ir dėl to kreditoriui, laiduotojui arba kitam asmeniui padarė didelę turtinę žalą,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
3. Tas, kas gavęs tikslinę paramą, subsidiją ar dotaciją panaudojo jas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką ir dėl to valstybės ar Europos Sąjungos institucijai, tarptautinei viešajai organizacijai arba kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui padarė didelę turtinę žalą,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
4. Tas, kas gavęs tikslinę paramą, subsidiją ar dotaciją panaudojo jas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką ir dėl to valstybės ar Europos Sąjungos institucijai, tarptautinei viešajai organizacijai arba kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui padarė labai didelę turtinę žalą arba tai padarė dalyvaudamas organizuotoje grupėje,
baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.
5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
Kodekso 208 straipsnis išdėstytas taip:
„208 straipsnis. Skolininko nesąžiningumas
1. Tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar kelių iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė didelę turtinę žalą likusiems vienam ar daugiau kreditorių,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė didelę turtinę žalą vienam ar daugiau kreditorių,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas veikas padarydamas labai didelę turtinę žalą vienam ar daugiau kreditorių,
baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.
4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
Kodekso 209 straipsnis išdėstytas taip:
„209 straipsnis. Nusikalstamas bankrotas
1. Tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelę turtinę žalą vienam ar daugiau kreditorių,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarydamas labai didelę turtinę žalą vienam ar daugiau kreditorių,
baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.“
_________________
Teisės aktas:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas
(2023-04-27 Nr. XIV-1925, TAR 2023-05-04, kodas 2023-08475, įsigalioja 2023-06-01)
Pakeistos Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklės
Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko įsakymu pakeistos ir išdėstytos nauja redakcija Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės).
Įsigalioja 2023-04-22.
Nustatyta, kad iki šio įsakymo įsigaliojimo atspausdinti kasos aparato techniniai pasai, kasos aparato kasos operacijų žurnalai, individualia veikla besiverčiančio gyventojo kasos aparato kasos operacijų ir išlaidų apskaitos žurnalai gali būti toliau naudojami Taisyklių nustatyta tvarka.
Svarbiausi Taisyklių pakeitimai:
1. Taisyklėse įvesti nauji kasos aparatų tipai. Gali būti 3 tipų kasos aparatai:
– autonominis kasos aparatas (t.y., įprastas šiuo metu naudojamas kasos aparatas),
– kasos aparatas, veikiantis su saugos moduliu ir
– virtualios fiskalizacijos kasos aparatas.
Taisyklėse nepaaiškinta, kas tai yra kasos aparatas, veikiantis su saugos moduliu ir kas tai yra virtualios fiskalizacijos kasos aparatas, tačiau informaciją apie minėtus kasos aparatus galima rasti kitoje vietoje – šiame VMI puslapyje.
Virtualios fiskalizacijos kasos aparato arba kasos aparato, veikiančio su saugos moduliu, kasos operacijų žurnalas sistemoje i.EKA formuojamas automatiškai pagal pateiktus į i.EKA dienos (pamainos) fiskalinių ataskaitų (Z) duomenis (Taisyklių 42 punktas).
Autonominiai kasos aparatai gali būti naudojami tik iki 2025-04-30. Po nurodytos datos, per 30 dienų, autonominiai kasos aparatai turi būti išregistruoti VMI Taisyklių nustatyta tvarka (Taisyklių 11 punktas).
2. Nustatyta, kad nuo šiol kiekvienas kasos aparatas turi būti įregistruotas VMI ne per „Mano VMI“, bet sistemoje i.EKA, kurioje kasos aparatui priskiriama viena iš šių būsenų: įregistruotas, išregistruotas, sustabdytas, ir viena iš šių paskirčių: naudoti, mokyti, rezervinis (autonominiams kasos aparatams). Todėl kasos aparato naudotojas i.EKA turi suteikti įgaliojimą aptarnavimo įmonei tvarkyti jo kasos aparato duomenis, kad aptarnavimo įmonės specialistas galėtų, vadovaudamasis Taisyklių II skyriaus antrojo skirsnio nustatyta tvarka, atlikti kasos aparato įregistravimą, įregistruoto kasos aparato registravimo duomenų keitimą ir išregistravimą (Taisyklių 6 punktas).
3. Aptarnavimo įmonės specialistas Taisyklėse nustatyta tvarka atlieka visus būtinus darbus su autonominiu kasos aparatu ir tai įformina autonominio kasos aparato techniniame pase. Nustatyta, kad aptarnavimo įmonės specialistas Taisyklėse nustatytais atvejais ne vėliau kaip kitą darbo dieną autonominio kasos aparato techniniame pase nurodytą informaciją pateikia i.EKA (Taisyklių 20 punktas)
4. Taisyklėse atsisakyta kasos aparatų utilizavimo tvarkos reglamentavimo, nes mokesčių administratorius nebenumato kontroliuoti, iš ko galima įsigyti kasos aparatus ir kokie veiksmai atliekami su VMI išregistruotu kasos aparatu.
5. Atlikti kiti pakeitimai. Visi Taisyklių pakeitimai pateikti palyginamojoje redakcijoje, taip pat žiūrėkite Valstybinės mokesčių inspekcijos paaiškinimą (žemiau).
TEISĖS AKTO NUOSTATOS
KASOS APARATŲ IR TIESIOGINIO RYŠIO KOMPIUTERIŲ TINKLO TERMINALŲ NAUDOJIMO TAISYKLĖS
VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PAAIŠKINIMAS
VMI paaiškinimas
(2023-04-25)
_________________
Teisės aktas:
Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko įsakymas
Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. V-255 „Dėl Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių ir Sprendimo išregistruoti kasos aparatą FR1156 formos patvirtinimo“ pakeitimo
(2023-04-21 Nr. VA-28, TAR 2023-04-21, kodas 2023-07793, įsigalioja 2023-04-22)
Patvirtinta nauja Apskaitos dokumentų papildymo tvarkos aprašo redakcija
Valstybinės mokesčių inspekcijos įsakymu patvirtinta nauja Apskaitos dokumentų papildymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) redakcija.
Įsigalioja 2023-05-01
Aprašas nustato, kokia tvarka Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 126 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais apskaitos dokumentai mokestinio patikrinimo ar mokestinio tyrimo metu turi būti papildomi trūkstama informacija (duomenimis).
Aukščiau minėtos Įstatymo nuostatos:
MAĮ 126 straipsnio 4 dalis:
(126 straipsnis. Bendradarbiavimas su mokesčių mokėtoju mokestinio patikrinimo metu)
„4. Tais atvejais, kai į mokesčių mokėtojo turėtas išlaidas bei kitus mokėjimus, taip pat turto ir pajamų įsigijimo teisėtumą pagrindžiančius šaltinius nėra galimybės atsižvelgti, kadangi dokumentuose trūksta teisės aktuose numatytų rekvizitų ir (arba) mokesčių administratorius pagal šiuos dokumentus negali tiksliai identifikuoti juose nurodytų asmenų arba, mokesčių administratoriaus duomenimis, tokie asmenys neegzistuoja, mokesčių administratorius leidžia mokesčių mokėtojui finansų ministro nustatyta tvarka papildyti minėtus dokumentus trūkstamais rekvizitais. Šios nuostatos neriboja šio Įstatymo 69 straipsnio 2 dalies taikymo galimybių.“
MAĮ 69 straipsnio 2 dalis:
(69 straipsnis. Mokesčio apskaičiavimas taikant turinio viršenybės prieš formą principą)
„2. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas, įformindamas apskaitos dokumentus ir pateikdamas mokesčio deklaraciją, suklysta, taip pat kitais atvejais, kai mokesčio mokėtojo veikla neatitinka formalių teisės aktų reikalavimų, tačiau jos turinys atitinka aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, mokestis apskaičiuojamas taikant minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.“
Svarbiausi Aprašo pakeitimai:
1. Nustatyta, kad Elektroniniai apskaitos dokumentai trūkstama informacija (duomenimis) papildomi elektroniniu būdu, sudarant galimybę identifikuoti informaciją (duomenis), kuria (kuriais) buvo papildyti dokumentai, papildymų atlikimo datą ir tuos papildymus atlikusį asmenį. Elektroninių apskaitos dokumentų papildymą turi patvirtinti mokesčių mokėtojo, kuriame jis buvo papildytas, vadovas (Aprašo 8 punktas).
2. Aprašas patikslintas pagal pasikeitusius teisės aktų reikalavimus.
3 Atlikti kiti pakeitimai.
Visi Aprašo pakeitimai pateikti žemiau, palyginamojoje redakcijoje.
TEISĖS AKTO NUOSTATOS
APSKAITOS DOKUMENTŲ PAPILDYMO TVARKOS APRAŠAS
_________________
Teisės aktas:
Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko įsakymas
Dėl Apskaitos dokumentų papildymo tvarkos aprašo patvirtinimo
(2023-05-01 Nr. VA-27, TAR 2023-04-19, kodas 2023-07536, įsigalioja 2023-05-01)
Pakeistas Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas
Įsigalioja 2023-04-14. Dalis nuostatų įsigalioja 2023-07-01.
Pakeisti trys aprašai, patvirtinti Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“:
KONKURSŲ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ ĮMONĖSE, IŠ VALSTYBĖS, SAVIVALDYBIŲ IR VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETŲ BEI IŠ KITŲ VALSTYBĖS ĮSTEIGTŲ FONDŲ LĖŠŲ FINANSUOJAMOSE VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ ĮSTAIGOSE IR VIEŠOSIOSE ĮSTAIGOSE, KURIŲ SAVININKĖ YRA VALSTYBĖ AR SAVIVALDYBĖ, IR SAVIVALDYBIŲ KULTŪROS CENTRUOSE, KURIŲ TEISINĖ FORMA YRA VIEŠOJI ĮSTAIGA IR KURIŲ DALININKĖS YRA DVI AR DAUGIAU SAVIVALDYBIŲ, ORGANIZAVIMO IR VYKDYMO TVARKOS APRAŠAS
Svarbiausi Aprašo pakeitimai:
Nustatyta, kad šis aprašas taikomas ir savivaldybių kultūros centrams, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga ir kurių dalininkės yra dvi ar daugiau savivaldybių.
Teisės akto nuostatos:
Aprašas išdėstytas nauja redakcija, tekstą žiūrėkite pačiame teisės akte.
______________
KAI KURIŲ KATEGORIJŲ DARBUOTOJŲ, TURINČIŲ TEISĘ Į PAILGINTAS ATOSTOGAS, SĄRAŠAS IR ŠIŲ ATOSTOGŲ TRUKMĖS APRAŠAS
Svarbiausi Aprašo pakeitimai:
Aprašo 3 punktas papildytas mokslininko stažuotojo pareigybe, taip pat atlikti techninio pobūdžio pakeitimai.
Teisės akto nuostatos:
Aprašo 3 punktas išdėstytas taip (įsigalioja 2023-07-01):
„3. Mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojai (vyriausieji mokslo darbuotojai, vyresnieji mokslo darbuotojai, mokslo darbuotojai, mokslininkai stažuotojai, jaunesnieji mokslo darbuotojai) – 40 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba 48 darbo dienos (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos 8 savaičių trukmės pailgintos atostogos.“
Aprašo 12 punkto pirmoji pastraipa išdėstyta taip:
„12. Valstybės įmonės Akcinės bendrovės „Oro navigacija“ darbuotojai:“.
______________
PAPILDOMŲ ATOSTOGŲ TRUKMĖS, SUTEIKIMO SĄLYGŲ IR TVARKOS APRAŠAS
Svarbiausi Aprašo pakeitimai:
Papildytas sąrašas darbuotojų, kuriems už ypatingą darbų pobūdį gresiant ar susidarius krizei ar ekstremaliajai situacijai, taip pat paskelbus ekstremaliąją situaciją, suteikiamos papildomos atostogos (Aprašo 2.3.2 papunktis)
Teisės akto nuostatos:
Aprašo 2.3 papunktis išdėstytas taip:
(2. Papildomos atostogos suteikiamos: )
„2.3. už ypatingą darbų pobūdį:
2.3.1. darbuotojams, kurių darbas (ne mažiau kaip pusė viso darbo laiko per metus, už kuriuos suteikiamos atostogos) yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais, – 2 darbo dienos;
2.3.2. gresiant ar susidarius krizei ar ekstremaliajai situacijai, taip pat paskelbus ekstremaliąją situaciją, – Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytiems darbuotojams, kurie Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais vykdė juos į pareigas priimančio asmens arba jo įgalioto asmens įsakymą ar nurodymą dirbti viršvalandinį darbą ir (arba) dirbti poilsio ir švenčių dienomis, – iki 5 darbo dienų, skaičiuojamų priklausomai nuo to, kiek savaičių jie dirbo, įskaitant viršvalandžius: kai dirbo daugiau kaip 60 valandų per savaitę (per kiekvieną 7 paeiliui einančių dienų laikotarpį) – po 1 darbo dieną už kiekvieną dviejų savaičių (14 paeiliui einančių dienų) laikotarpį arba po 1 darbo dieną už kiekvieną keturių paeiliui einančių savaičių (28 paeiliui einančių dienų) laikotarpį, kai darbo laikas buvo ilgesnis kaip 48 valandos per savaitę (per kiekvieną 7 paeiliui einančių dienų laikotarpį).“
Aprašo 3 punktas išdėstytas taip:
„3. Darbuotojams, turintiems teisę gauti papildomas atostogas keliais pagrindais, nurodytais Aprašo 2.1–2.3 papunkčiuose, kartu su kasmetinėmis atostogomis suteikiamos jų pasirinkimu tik vienos iš šių papildomų atostogų, išskyrus Aprašo 2.3.2 papunktyje nurodytas papildomas atostogas.“
Aprašo 5 punktas išdėstytas taip:
„5. Darbuotojams, turintiems teisę gauti pailgintas ir papildomas atostogas, jų pasirinkimu suteikiamos arba tik pailgintos atostogos, arba Aprašo 4 punkte nustatyta tvarka prie kasmetinių atostogų pridėtos papildomos atostogos, išskyrus Aprašo 2.3.2 papunktyje nurodytas papildomas atostogas.“
_________________
Teisės aktas:
Vyriausybės nutarimas
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ pakeitimo
(2023-04-05 Nr. 247, TAR 2023-04-13, kodas 2023-07156, įsigalioja 2023-04-14)
Valstybinė mokesčių inspekcija atnaujino leidinį „PVM sąskaitų faktūrų rekvizitai ir prievolės, susijusios su pridėtinės vertės mokesčiu“
Valstybinė mokesčių inspekcija parengė naują leidinio „PVM sąskaitų faktūrų rekvizitai ir prievolės, susijusios su pridėtinės vertės mokesčiu“ (toliau – Leidinys) redakciją.
Svarbiausi Leidinio pakeitimai:
1. Valstybinė mokesčių inspekcija paaiškino, kad popierinės PVM sąskaitos faktūros gali būti skaitmeninamos (pvz., skenuojamos, konvertuojant jas į elektroninius dokumentus ir pan.) ir saugomos tik elektroniniu formatu. Tokiu atveju papildomai „popieriniu“ formatu PVM sąskaitų faktūrų saugoti nebereikia.
2. Leidinyje patikslinti pasikeitę teisės aktų pavadinimai (Buhalterinės apskaitos įstatymo pavadinimas pakeistas į Finansinė apskaitos įstatymą), leidinio pavyzdžiuose atnaujintos datos, atlikti redakcinio pobūdžio pakeitimai.
3. Patikslinti kai kurie Leidinio punktai (žr. žemiau).
VMI LEIDINIO NUOSTATOS
PVM SĄSKAITŲ FAKTŪRŲ REKVIZITAI IR PRIEVOLĖS, SUSIJUSIOS SU PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIU
IX. PVM SĄSKAITŲ FAKTŪRŲ SAUGOJIMAS
Leidinio 71 punktas išdėstytas taip:
„71. Kokios formos saugomos „popierinės“ PVM sąskaitos faktūros?
Popierinės PVM sąskaitos faktūros gali būti saugomos „popieriniu“ formatu arba jos gali būti skaitmeninamos (pvz., skenuojamos, konvertuojant jas į elektroninius dokumentus ir pan.) ir saugomos tik elektroniniu formatu. Tokiu atveju papildomai „popieriniu“ formatu PVM sąskaitų faktūrų saugoti nebereikia.“
I. PVM SĄSKAITOS FAKTŪROS IŠRAŠYMAS
Leidinys papildytas nauju 3 punktu:
„3. Kokia kalba išrašomos PVM sąskaitos faktūros?
PVM sąskaitos faktūros, kaip ir kiti apskaitos dokumentai, rašomos lietuvių kalba (Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsnis).“
Leidinio 31 punktas išdėstytas taip:
„31. Kokiu dokumentu įforminamas turtinis įnašas, nuosavybės teisės objekto perdavimas dėl reorganizavimo ar esminio pagerinimo (PVM įstatymo 9 straipsnio 2-4 dalys)?
Bet kokio nuosavybės teisės objekto, kurio pirkimo PVM buvo įtrauktas į PVM atskaitą, perdavimas, kai jis perduodamas kaip juridinio asmens dalyvio turtinis įnašas, bet kokio nuosavybės teisės objekto perdavimas dėl juridinio asmens PVM mokėtojo pasibaigimo reorganizavimo būdu, iš esmės pagerinto pastato (statinio), kai tokiam pagerinimui sunaudotų prekių (paslaugų) pirkimo PVM buvo įtrauktas į PVM atskaitą, naudoto kitais tikslais negu nuosavybės teise, grąžinimas jo savininkui turi būti įforminamas PVM sąskaita faktūra.“
II. PVM SĄSKAITOS FAKTŪROS IŠRAŠYMO TERMINAI
Leidinys papildytas nauju 38 punktu:
„38. Kada finansų įstaigos gali išrašyti vieną bendrą PVM sąskaitą faktūrą?
Finansų įstaigos (bankai, kitos kredito ir finansų įstaigos), kaip jos suprantamos pagal Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymą, už per kalendorinius metus suteiktas PVM įstatymo 28 straipsnyje nurodytas PVM neapmokestinamas paslaugas turi teisę išrašyti vieną bendrą PVM sąskaitą faktūrą ne vėliau kaip iki kitų metų, einančių po metų, kuriais buvo suteiktos PVM neapmokestinamos finansinės paslaugos, sausio mėnesio 10 dienos (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymas Nr. VA-57 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio įgyvendinimo“).“
VII. ATVEJAI, KADA PVM SĄSKAITA FAKTŪRA NEIŠRAŠOMA
Leidinys papildytas nauju 62 punktu:
„62. Ar suteikus draudimo ir / arba finansines paslaugas kitoje valstybėje narėje įsikūrusiems juridiniams apmokestinamiesiems asmenims privaloma išrašyti PVM sąskaitas faktūras?
Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo ar užsienio apmokestinamasis asmuo per padalinį, esantį šalies teritorijoje (Lietuvoje įsiregistravęs PVM mokėtoju), suteikęs draudimo ir / arba finansines paslaugas kitoje valstybėje narėje įsikūrusiems juridiniams apmokestinamiesiems asmenims (ir Lietuva yra šių paslaugų suteikimo valstybė), neprivalo jiems išrašyti PVM sąskaitas faktūras.
Pavyzdys:
Lietuvos draudimo kompanija, PVM mokėtoja, draudimu nuo nelaimingų atsitikimų apdraudė Latvijoje esančios įmonės, PVM mokėtojos, darbuotojus. Šios draudimo kompanijos teikiamos draudimo paslaugos PVM neapmokestinamos. Kadangi draudimo paslaugos yra suteiktos Latvijos įmonei, tai jos nėra PVM objektas Lietuvoje ir PVM sąskaita faktūra Latvijos įmonei gali būti neišrašyta.“
_________________
Teisės aktas:
VMI leidinys
PVM sąskaitų faktūrų rekvizitai ir prievolės, susijusios su pridėtinės vertės mokesčiu
(2023-04-06)
Pakeistos Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus įsakymu pakeistos Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės (Toliau – Taisyklės).
Įsigalioja 2023-03-28.
Šiuo pakeitimu laikinojo įdarbinimo įmonėms panaikinta išimtis dėl 1-SD pranešimo apie laikinojo darbuotojo darbo pradžią pateikimo ne vėliau kaip prieš vieną valandą iki jo darbo pradžios. Dabar šioms įmonėms galioja bendra tvarka – 1-SD pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
TEISĖS AKTO NUOSTATOS
DUOMENŲ APIE APDRAUSTUOSIUS IR DRAUDĖJUS PATEIKIMO IR TIKSLINIMO TAISYKLĖS
Taisyklių 18.1.2 papunktis pripažintas netekusiu galios. Pateikiame visą Taisyklių 18.1 papunktį:
(18. Draudėjas privalo pateikti: )
„18.1. 1-SD pranešimą apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus šių Taisyklių 16.3, 16.8, 16.11 ir 16.16 papunkčiuose numatytus atvejus ir atvejį, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu su darbuotoju sudaroma darbo sutartis:
18.1.1. kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, 1-SD pranešimas turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
18.1.2. įdarbinimo įmonė privalo pranešti apie laikinojo darbuotojo darbo pradžią ne vėliau kaip valandą iki jo darbo pradžios, pateikdama 1-SD pranešimą.“
_________________
Teisės aktas:
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įsakymas
Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. V-243 „Dėl Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo“ pakeitimo
(2023-03-27 Nr. V-113, TAR 2023-03-27, kodas 2023-05351, įsigalioja 2023-03-28)
Pakeistas bendrinis klausimynas apie darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi
Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu pakeistas Informacijos apie darbuotojų saugos būklę ir darbo vietų atitiktį darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams teikimo (deklaravimo) Valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašo priedas – Bendrinis klausimynas (toliau – Klausimynas).
Įsigalioja 2023-05-01.
TEISĖS AKTO NUOSTATOS
DSS IR DARBO TEISĖS BŪKLĖ
BENDRINIS KLAUSIMYNAS
Klausimynas papildytas naujais 2.3.5 ir 2.3.6 klausimais:
„2.3.5. Ar įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas vykdo asmuo (-enys), atitinkantis (ys) teisės aktuose nustatytus reikalavimus (atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų kvalifikacijai keliamus reikalavimus arba apmokyti ir jų žinios patikrintos Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų nustatyta tvarka)? ([2.1.] 12 str. 2, 3 d.; [2.25.] 1.1.1, 1.1.2. p.; [2.26.])“
„2.3.6. Ar darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto kompetencija patvirtinama aukštojo mokslo studijų programos diplomo priedėliu arba aukštojo mokslo studijų pažymėjimu, patvirtinančiu darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto kompetenciją? ([2.25.] 1.1.2.1, 1.1.2.2, 1.1.2.3 p.)“
Klausimyno Teisės aktų sąrašas papildytas naujais 2.25 ir 2.26 papunkčiais:
„2.25. Kvalifikaciniai reikalavimai darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams, juridinio asmens darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams ar fiziniams asmenims, atliekantiems darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. vasario 1 d. įsakymu A1-60;
2.26. Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. A1-276„.
_________________
Teisės aktas:
Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymas
Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2013 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. V-356 „Dėl Informacijos apie darbuotojų saugos būklę ir darbo vietų atitiktį darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams teikimo (deklaravimo) Valstybinei darbo inspekcijai“ pakeitimo
(2023-03-24 Nr. EV-60, TAR 2023-03-24, kodas 2023-05225, įsigalioja 2023-03-25)
Pakeistas Ūkininko ūkio įstatymas
Pakeistas Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymas (toliau – Įstatymas).
Įsigalioja 2023-07-01.
Šiuo Įstatymo pakeitimu sugriežtinta ūkininko sodybos statymo tvarka.
Nustatyta, kad:
1) ūkininkas pastaruosius 3 metus turi būti deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos;
2) ūkininko sodyba (gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais) gali būti statoma ne mažesniame kaip 2 hektarų žemės ūkio paskirties sklype.
Ankstesnė tvarka išliko kitos paskirties pastatų, reikalingų ūkininko veiklai vykdyti, statybai (pakanka 0,5 ha sklypo ir netaikomas reikalavimas dėl pastarųjų 3 metų pajamų iš žemės ūkio veiklos deklaravimo).
TEISĖS AKTO NUOSTATOS
ŪKININKO ŪKIO ĮSTATYMAS
Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis išdėstyta taip:
(11 straipsnis. Ūkininko sodybos statybos sąlygos)
1. Nerengiant detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą, išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro.
„1. Neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje (išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtas teritorijas) esančioje žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas, kuris pastaruosius 3 metus yra deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos, gali statyti vieną ūkininko sodybą (vieną gyvenamosios paskirties pastatą su pagalbinio ūkio paskirties pastatais). Reikalavimas pastaruosius 3 metus deklaruoti pajamas iš žemės ūkio veiklos netaikomas kitos paskirties pastatų, reikalingų ūkininko veiklai vykdyti, statybai. Ūkininko sodyba (gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais) statoma nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 2 hektarai, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip. Kitos paskirties pastatai, reikalingi ūkininko veiklai vykdyti, gali būti statomi ir nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip. Saugomose teritorijose ūkininko sodybos pastatų statyba turi būti numatyta saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentais nustatytose vietose. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000″ teritorijoje, nepatenkančioje į nacionalinę saugomą teritoriją, ūkininko sodybos pastatų statyba galima ne mažesnėje kaip 2 ha jo dalyje, esančioje už šios Europos ekologinio tinklo „Natura 2000″ teritorijos ribų.“
VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PAAIŠKINIMAS, KOKIOS PAJAMOS LAIKOMOS PAJAMOMIS IŠ ŽEMĖS ŪKIO VEIKLOS
Kokios pajamos laikomos pajamomis iš žemės ūkio veiklos?
Valstybinė mokesčių inspekcija paaiškino, kad tai yra pajamos:
1) iš žemės ūkio produktų gamybos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme;
2) pajamos iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše nurodytų paslaugų žemės ūkiui teikimo;
3) pajamos, gautos realizuojant iš savo ūkio žemės ūkio produktų pagamintus maisto produktus.
Plačiau apie tai – šiame VMI paaiškinime:
Kurios pajamos laikomos pajamomis iš žemės ūkio veiklos?
_________________
Teisės aktas:
Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 11 straipsnio pakeitimo įstatymas
(2023-03-16 Nr. XIV-1796, TAR 2023-03-17, kodas 2023-04815, įsigalioja 2023-07-01)