Aktualu statybų sektoriui

Siekiant kovoti su šešėliu ir nelegaliu darbu statybų sektoriuje, nuo 2022-04-01 įvedamas Skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas. Kiekvienas fizinis asmuo, statybvietėje atliekantis statybos darbus, nuo 2022-04-01 privalo turėti galiojantį Skaidriai dirbančio asmens ID kodą, suformuotą „Sodros“ sistemoje pagal „Sodros“ turimus duomenis apie asmens darbo santykius, savarankišką veiklą, komandiravimą.

Skaidriai dirbančio asmens tapatybės identifikavimo kodą galės gauti kiekvienas socialiniu draudimu apdraustas asmuo, prisijungęs prie savo paskyros, esančios „Sodros“ Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje, arba atvykęs į „Sodros“ teritorinį skyrių.

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS PAAIŠKINIMAI

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimas
Skaidriai dirbančio asmens identifikavimas statybvietėse įsigalios nuo kitų metų balandžio 1 dienos
(2021-12-23)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimas
Skaidriai dirbančio ID: dažniausiai užduodami klausimai
(2022-01-18)

TEISĖS AKTO NUOSTATOS

VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMAS

Skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo samprata, šio kodo funkciniai principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15-1 straipsnyje:

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 papildymo 15-1 straipsniu įstatymas
(2021-12-23 Nr. XIV-862, TAR, 2021-12-30, kodas 2021-27768, įsigalioja 2022-04-01)

STATYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMAS

Statybvietėje esančių asmenų identifikavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22-1 straipsnyje.

Už Statybos įstatyme nustatytų statybvietėje esančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimą Administracinių nusižengimų kodekso 362-1 straipsnyje numatyta bauda šiems asmenims:
– statybvietėje esantiems darbuotojams, kitiems statybvietėje esantiems asmenims;
– rangovams ar statytojams (užsakovams) fiziniams asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims;
– rangovų ar statytojų (užsakovų) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims.
(Žr. žemiau, skyriuje „Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimas“)

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22-1 straipsniu įstatymo Nr. XIV-462 pakeitimo įstatymas
(2021-12-23 Nr. XIV-858, TAR, 2021-12-30, kodas 2021-27753, įsigalioja 2022-04-01)

UŽIMTUMO ĮSTATYMO PAKEITIMAS

Skaidriai dirbančio asmens identifikavimo reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56-1 straipsnyje:

„2. Darbdavys užtikrina, kad jo darbuotojai galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, kurį pagal specialiuosius įstatymus jiems privalu turėti, arba tais atvejais, kai jiems skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuotas, skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus turėtų darbo vietoje ir (ar) atlikdami darbus ir pateiktų jį šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms jų atliekamo patikrinimo metu, darbdavio užsakovams, kuriems atlieka darbdavio pavestus darbus ar teikia paslaugas, taip pat specialiuosiuose įstatymuose nurodytoms kontrolės institucijoms jų atliekamo patikrinimo metu ir (ar) specialiuosiuose įstatymuose nurodytiems asmenims.“

Pareiga užtikrinti, kad komandiruotas užsienietis turėtų Kodą (jeigu jam Kodas negali būti suformuotas – Kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus), nustatoma priimančiajai Lietuvos įmonei (Įstatymo 56-1 straipsnio 3 dalis).

Už Užimtumo įstatyme nustatytų skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimą Administracinių nusižengimų kodekso 96-1 straipsnyje numatyta bauda šiems asmenims:
– darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims;
– įmonės Lietuvos Respublikoje, priimančios užsieniečius laikinai dirbti, vadovui ar jo įgaliotam asmeniui.
(Žr. žemiau, skyriuje „Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimas“)

Taip pat Užimtumo įstatymo 59-2 straipsnyje numatyta bauda juridiniams asmenims už statybvietėje esančių asmenų identifikavimo reikalavimų nevykdymą.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 IV skyriaus pavadinimo, 55, 56, 57, 60 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 56-1, 59-1, 59-2 straipsniais įstatymas
(2021-12-23 Nr. XIV-859, TAR, 2021-12-30, kodas 2021-27754, įsigalioja 2022-04-01)

ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO PAKEITIMAS

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas papildytas 96-1 ir 362-1 straipsniais:

96-1 straipsnis. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytų skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimas;

362-1 straipsnis. Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų statybvietėje esančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 96-1, 362-1 straipsniais įstatymas
(2021-12-23 Nr. XIV-860, TAR, 2021-12-30, kodas 2021-27755, įsigalioja 2022-04-01)

NE TIK BAUDOS, BET IR PATIKIMO MOKESČIŲ MOKĖTOJO STATUSO PRARADIMAS

Mokesčių administravimo įstatymo 40-1 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas nusižengimų sąrašas papildytas Administracinių nusižengimų kodekso 96-1 ir 362-1 straipsniais, už kuriuos mokesčių mokėtojas taip pat gali prarasti patikimo mokesčių mokėtojo statusą.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40-1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-465 pakeitimo įstatymas
(2021-12-23 Nr. XIV-861, TAR, 2021-12-30, kodas 2021-27779, įsigalioja 2022-04-01)

Mokesčių mokėtojas, neatitinkantis minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, negali būti paramos gavėju, atliekant tokių asmenų mokestinių prievolių tikrinimą taikomi ilgesni senaties terminai.

 

Pakeistos Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus įsakymu pakeistos Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės.

Pagrindinės įsakymo nuostatos įsigalioja 2022-01-01.

TEISĖS AKTO NUOSTATOS

Visi Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių pakeitimai pateikti palyginamojoje redakcijoje:

Palyginamoji redakcija.

_________________

Teisės aktas:

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus įsakymas
Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. V-243 „Dėl Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo“ pakeitimo
(2021-12-28 Nr. V-656, TAR 2021-12-28, kodas 2021-27399, įsigalioja 2021-12-29)

Pakeistos Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formos užpildymo ir pateikimo taisyklės

Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko įsakymu pakeistos Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formos užpildymo ir pateikimo taisyklės.

Šiuo įsakymu pakeistomis Taisyklėmis turi būti vadovaujamasi, užpildant 2022 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formas.

Taisyklėse nustatyta, kad nuo 2022 metų ne tik Lietuvos vienetai ir veiklą per nuolatines buveines Lietuvoje vykdantys užsienio vienetai, bet ir nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, vykdantys individualią veiklą per nuolatines bazes Lietuvoje, kurie turi pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų, Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formą mokesčių administratoriui privalo pateikti net ir tuo atveju, jeigu per mokestinio laikotarpio mėnesį gyventojams neišmokėjo jokių A klasės apmokestinamųjų išmokų ir B klasės išmokų, nuo kurių išskaičiavo ir / arba savo lėšomis sumokėjo pajamų mokestį.

TEISĖS AKTO NUOSTATOS

MĖNESINĖS PAJAMŲ MOKESČIO DEKLARACIJOS GPM313 FORMOS UŽPILDYMO IR PATEIKIMO TAISYKLĖS

Taisyklių 4 punktas išdėstytas taip:

„4. Visi mokestį išskaičiuojantys asmenys – Lietuvos vienetai, veiklą per nuolatines buveines Lietuvoje vykdantys užsienio vienetai, nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, vykdantys individualią veiklą per nuolatines bazes Lietuvoje, kurie mokestinio laikotarpio atitinkamą mėnesį ar jo dalį turėjo pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų, Deklaraciją privalo pateikti net ir tuo atveju, jeigu per mokestinio laikotarpio mėnesį gyventojams neišmokėjo jokių A klasės apmokestinamųjų išmokų ir B klasės išmokų, nuo kurių išskaičiavo ir / arba savo lėšomis sumokėjo pajamų mokestį.
Šiuo atveju Deklaracijos laukeliai, skirti išmokoms ir pajamų mokesčiui deklaruoti, neužpildomi arba juose įrašomi nuliai.“

_________________

Teisės aktas:

Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko įsakymas
Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. VA-121 „Dėl Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formos ir jos užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo
(2022-01-04 Nr. VA-2, TAR 2022-01-04, kodas 2022-00078, įsigalioja 2022-01-05)

Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė lentelę „Nuolatinių Lietuvos gyventojų pajamų apmokestinimo tvarka nuo 2022 m. sausio 1 dienos“

Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė lentelę „Nuolatinių Lietuvos gyventojų pajamų apmokestinimo tvarka nuo 2022 m. sausio 1 dienos“.

VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS LENTELĖ

Nuolatinių Lietuvos gyventojų pajamų apmokestinimo tvarka nuo 2022 m. sausio 1 dienos

KAS KEIČIASI?

Svarbiausi pakeitimai:

– keičiasi pensijų kaupimo įmokos tiems gyventojams, kurie pasirinko antrojoje pakopoje įmokoms skirti palaipsniui didėjantį atlyginimo procentą, 2022 metais jiems kaupimo įmoka yra 2,7 proc. (2021 metais buvo 2,4 proc.).

Pažymėtina, kad Minimalioji mėnesinė alga (MMA) nuo 2022-01-01 yra 730 Eur, o vidutinis darbo užmokestis, taikomas apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti 2022 m. VDU – 1504,10 Eur; 60 VDU –90246 Eur; 120 VDU – 180492 Eur.

TEISĖS AKTO NUOSTATOS

Svarbiausius VMI lentelės „Nuolatinių Lietuvos gyventojų pajamų apmokestinimo tvarka nuo 2022 m. sausio 1 dienos“ pakeitimus pažymėjome žemiau.

Čia nurodytas VMI leidinio puslapis ir pažymėta, kas tame puslapyje keitėsi.

___________________________

Psl. 1

Su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos (išskyrus apskaičiuotas 2018 m. ar ankstesniais mokestiniais laikotarpiais)

Moka: Darbuotojas

VSD įmokos:
12,52 proc.
14,92 proc., jeigu apdraustasis moka papildomą 2,4 proc. pensijų įmoką savo lėšomis. 15,22 proc., jeigu apdraustasis moka papildomą 2,7 proc. pensijų įmoką savo lėšomis.
15,52 proc., jeigu apdraustasis moka papildomą 3 proc. pensijų įmoką savo lėšomis.

Socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio sumos ar kitokio su darbo santykiais susijusio atlygio, tačiau nuo iš to paties draudėjo (darbdavio) gautų pajamų įmokos yra skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip 60 VDU.
___________________________

Psl. 7

Pagal autorinę sutartį iš darbdavio gautos pajamos

Moka: Autoriai, atlikėjai

VSD įmokos:
12,52 proc.
14,92 proc., jeigu apdraustasis moka papildomą 2,4 proc. pensijų įmoką savo lėšomis. 15,22 proc., jeigu apdraustasis moka papildomą 2,7 proc. pensijų įmoką savo lėšomis.
15,52 proc., jeigu apdraustasis moka papildomą 3 proc. pensijų įmoką savo lėšomis.

Socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo pajamų, gautų pagal autorinę sutartį, pajamų iš atlikėjo veiklos, gautų iš Lietuvos vieneto, sumos, tačiau nuo iš to paties draudėjo (darbdavio) gautų pajamų įmokos yra skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip 60 VDU.

Psl. 8

Moka: Darbdaviai

Socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo pajamų, gautų pagal autorinę sutartį, pajamų iš atlikėjo veiklos, gautų iš Lietuvos vieneto, sumos, tačiau nuo iš to paties draudėjo (darbdavio) gautų pajamų įmokos yra skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip 60 VDU.
___________________________

Psl. 10

Sportininkų pajamos (ne individualios veiklos), gautos iš darbdavio

Moka: Sportininkai

VSD įmokos:
12,52 proc.
14,92 proc., jeigu apdraustasis moka papildomą 2,4 proc. pensijų įmoką savo lėšomis. 15,22 proc., jeigu apdraustasis moka papildomą 2,7 proc. pensijų įmoką savo lėšomis.
15,52 proc., jeigu apdraustasis moka papildomą 3 proc. pensijų įmoką savo lėšomis.
___________________________

Psl. 14

Autorių, sportininkų ar atlikėjų pajamos, gautos ne iš darbdavio (ne individualios veiklos)

Moka: Autoriai, sportininkai, atlikėjai

VSD įmokos:
12,52 proc.
14,92 proc., jeigu apdraustasis moka papildomą 2,4 proc. pensijų įmoką savo lėšomis. 15,22 proc., jeigu apdraustasis moka papildomą 2,7 proc. pensijų įmoką savo lėšomis.
15,52 proc., jeigu apdraustasis moka papildomą 3 proc. pensijų įmoką savo lėšomis.

Socialinio draudimo įmokų bazė kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 43 VDU, suma (t. y. 1504,10 Eur x 43 = 64676,30 Eur).
___________________________

Psl. 16

Individualios veiklos (advokatų, advokatų padėjėjų, notarų, antstolių) pajamos (ne pagal verslo liudijimus)

VSD įmokos:
12,52 proc.
14,92 proc., jeigu apdraustasis moka papildomą 2,4 proc. pensijų įmoką savo lėšomis. 15,22 proc., jeigu apdraustasis moka papildomą 2,7 proc. pensijų įmoką savo lėšomis.
15,52 proc., jeigu apdraustasis moka papildomą 3 proc. pensijų įmoką savo lėšomis.

Socialinio draudimo įmokų bazė kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 43 VDU, suma (t. y. 1504,10 Eur x 43 = 64676,30 Eur).

Psl. 17

Deklaravimas

SAV pranešimą pasibaigus kalendoriniam mėnesiui iki kito mėnesio 15 dienos, teikia asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kai VSD įmokas apskaičiuoja ir moka avansu. SAV pranešimo galima neteikti, kai už kalendorinį mėnesį apskaičiuojamos ir mokamos VSD įmokos nuo MMA.
Asmenys, neteikę SAV pranešimų kiekvieną mėnesį, arba teikę SAV pranešimus, tačiau jų pateikti duomenys nesutampa su VMI pateiktais duomenims, išskyrus atvejus, kai pagal pateiktų SAV pranešimų duomenis pajamų suma, nuo kurios skaičiuojamos VSD įmokos, už kalendorinius metus nurodyta didesnė negu VMI deklaruota pajamų metinė suma, pasibaigus kalendoriniams metams turi pateikti duomenis VMI metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje GPM311 apie metinės pajamų sumos, nuo kurios skaičiuojamos VSD įmokos, išskaidymą pagal kiekvieną mėnesį, pasirinkdami įmokų tipą „SoDros mėnesinis“. Jeigu duomenys apie pajamų metinės sumos išskaidymą pagal mėnesius nepateikti, t. y. pasirinktas įmokų tipas „SoDros metinis“, VSD ir (ar) PSD įmokų ir (ar) išmokų apskaičiavimo tikslu yra laikoma, kad kiekvieno veiklos mėnesio pajamos yra vienodos.
___________________________

Psl. 19

Individualios žemės ūkio veiklos pajamos

VSD įmokos:
12,52 proc.
14,92 proc., jeigu apdraustasis moka papildomą 2,4 proc. pensijų įmoką savo lėšomis. 15,22 proc., jeigu apdraustasis moka papildomą 2,7 proc. pensijų įmoką savo lėšomis.
15,52 proc., jeigu apdraustasis moka papildomą 3 proc. pensijų įmoką savo lėšomis.

Individualią žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų, kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra 4 EDV arba didesnis, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 90 proc. žemės ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus PSD ir VSD įmokų) suma, tačiau ne didesnė kaip 43 VDU suma (t. y. 1504,10 Eur x 43 = 64676,30 Eur).

Psl. 21

Deklaravimas

SAV pranešimą pasibaigus kalendoriniam mėnesiui iki kito mėnesio 15 dienos, teikia asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kai VSD įmokas apskaičiuoja ir moka avansu. SAV pranešimo galima neteikti, kai už kalendorinį mėnesį apskaičiuojamos ir mokamos VSD įmokos nuo MMA.
Asmenys, neteikę SAV pranešimų kiekvieną mėnesį, arba teikę SAV pranešimus, tačiau jų pateikti duomenys nesutampa su VMI pateiktais duomenims, išskyrus atvejus, kai pagal pateiktų SAV pranešimų duomenis pajamų suma, nuo kurios skaičiuojamos VSD įmokos, už kalendorinius metus nurodyta didesnė negu VMI deklaruota pajamų metinė suma, pasibaigus kalendoriniams metams turi pateikti duomenis VMI metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje GPM311 apie metinės pajamų sumos, nuo kurios skaičiuojamos VSD įmokos, išskaidymą pagal kiekvieną mėnesį, pasirinkdami įmokų tipą „SoDros mėnesinis“. Jeigu duomenys apie pajamų metinės sumos išskaidymą pagal mėnesius nepateikti, t. y. pasirinktas įmokų tipas „SoDros metinis“, VSD ir (ar) PSD įmokų ir (ar) išmokų apskaičiavimo tikslu yra laikoma, kad kiekvieno veiklos mėnesio pajamos yra vienodos.
___________________________

Psl. 23

Kitos individualios veiklos (atlikėjų ir sporto veiklos; nenukirsto miško, apvaliosios medienos pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn veiklos) pajamos

VSD įmokos:
12,52 proc.
14,92 proc., jeigu apdraustasis moka papildomą 2,4 proc. pensijų įmoką savo lėšomis. 15,22 proc., jeigu apdraustasis moka papildomą 2,7 proc. pensijų įmoką savo lėšomis.
15,52 proc., jeigu apdraustasis moka papildomą 3 proc. pensijų įmoką savo lėšomis.

Socialinio draudimo įmokų bazė kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 43 VDU, suma (t. y. 1504,10 Eur x 43 = 64676,30 Eur).

Psl. 24

Deklaravimas

SAV pranešimą pasibaigus kalendoriniam mėnesiui iki kito mėnesio 15 dienos, teikia asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kai VSD įmokas apskaičiuoja ir moka avansu. SAV pranešimo galima neteikti, kai už kalendorinį mėnesį apskaičiuojamos ir mokamos VSD įmokos nuo MMA.
Asmenys, neteikę SAV pranešimų kiekvieną mėnesį, arba teikę SAV pranešimus, tačiau jų pateikti duomenys nesutampa su VMI pateiktais duomenims, išskyrus atvejus, kai pagal pateiktų SAV pranešimų duomenis pajamų suma, nuo kurios skaičiuojamos VSD įmokos, už kalendorinius metus nurodyta didesnė negu VMI deklaruota pajamų metinė suma, pasibaigus kalendoriniams metams turi pateikti duomenis VMI metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje GPM311 apie metinės pajamų sumos, nuo kurios skaičiuojamos VSD įmokos, išskaidymą pagal kiekvieną mėnesį, pasirinkdami įmokų tipą „SoDros mėnesinis“. Jeigu duomenys apie pajamų metinės sumos išskaidymą pagal mėnesius nepateikti, t. y. pasirinktas įmokų tipas „SoDros metinis“, VSD ir (ar) PSD įmokų ir (ar) išmokų apskaičiavimo tikslu yra laikoma, kad kiekvieno veiklos mėnesio pajamos yra vienodos.
___________________________

Psl. 26

Verslo liudijimai individualiai veiklai ir gyvenamųjų patalpų nuomos veiklai

VSD įmokos:
8,72 proc.
11,12 proc., jeigu apdraustasis moka papildomą 2,4 proc. pensijų įmoką savo lėšomis. 11,42 proc., jeigu apdraustasis moka papildomą 2,7 proc. pensijų įmoką savo lėšomis.
11,72 proc., jeigu apdraustasis moka papildomą 3 proc. pensijų įmoką savo lėšomis.

VSD įmokos skaičiuojamos nuo MMA. Jeigu asmuo, kuris pagal verslo liudijimą dirba ne visą kalendorinį mėnesį nepateikia prašymo sumokėti socialinio draudimo įmokas už visą kalendorinį mėnesį, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos verslo liudijimo galiojimo laikotarpiu, pagal veiklos vykdymo kalendorinių dienų skaičių.
___________________________

Psl. 29

Individualių įmonių (IĮ) savininkų, ūkinių bendrijų (ŪB) tikrųjų narių, mažųjų bendrijų (MB) narių pajamos

VSD įmokos:
13,83 proc.
16,23 proc., jeigu apdraustasis moka papildomą 2,4 proc. pensijų įmoką savo lėšomis. 16,53 proc., jeigu apdraustasis moka papildomą 2,7 proc. pensijų įmoką savo lėšomis.
16,83 proc., jeigu apdraustasis moka papildomą 3 proc. pensijų įmoką savo lėšomis.

Psl. 30

Socialinio draudimo įmokų bazė kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 43 VDU, suma (t. y. 1504,10 Eur x 43 = 64676,30 Eur).

Psl. 31

Deklaravimas

SAV pranešimą pasibaigus kalendoriniam mėnesiui iki kito mėnesio 15 dienos, teikia asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kai VSD įmokas apskaičiuoja ir moka avansu. SAV pranešimo galima neteikti, kai už kalendorinį mėnesį apskaičiuojamos ir mokamos VSD įmokos nuo MMA.
Asmenys, neteikę SAV pranešimų kiekvieną mėnesį, arba teikę SAV pranešimus, tačiau jų pateikti duomenys nesutampa su VMI pateiktais duomenims, išskyrus atvejus, kai pagal pateiktų SAV pranešimų duomenis pajamų suma, nuo kurios skaičiuojamos VSD įmokos, už kalendorinius metus nurodyta didesnė negu VMI deklaruota pajamų metinė suma, pasibaigus kalendoriniams metams turi pateikti duomenis VMI metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje GPM311 apie metinės pajamų sumos, nuo kurios skaičiuojamos VSD įmokos, išskaidymą pagal kiekvieną mėnesį, pasirinkdami įmokų tipą „SoDros mėnesinis“. Jeigu duomenys apie pajamų metinės sumos išskaidymą pagal mėnesius nepateikti, t. y. pasirinktas įmokų tipas „SoDros metinis“, VSD ir (ar) PSD įmokų ir (ar) išmokų apskaičiavimo tikslu yra laikoma, kad kiekvieno veiklos mėnesio pajamos yra vienodos.
___________________________

Psl. 35

Mažųjų bendrijų (MB) vadovų, kurie nėra MB nariai, pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos

Moka: Mažosios bendrijos vadovas

VSD įmokos:
8,72 proc.
11,12 proc., jeigu apdraustasis moka papildomą 2,4 proc. pensijų įmoką savo lėšomis. 11,42 proc., jeigu apdraustasis moka papildomą 2,7 proc. pensijų įmoką savo lėšomis.
11,72 proc., jeigu apdraustasis moka papildomą 3 proc. pensijų įmoką savo lėšomis.

___________________________

Papildyta psl. 39-40

Asmenys, atlygintinai einantys renkamąsias ar skiriamąsias pareigas, išskyrus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas pareigas
Žr. psl. 39, 40.

 

Patvirtinti valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai 2022 metais

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtinti valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai 2022 metais.

Keitėsi tik įmokos paskirstymas pagal socialinio draudimo rūšis: ligos socialiniam draudimui skirta 1,99 procento (buvo 2,09 procento), o motinystės socialiniam draudimui –1,81 procento (buvo 1,71 procento).

„SODROS“ LENTELĖS

„Sodros“ įmokų tarifų lentelės 2022 metams

TEISĖS AKTO NUOSTATOS

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta:

„3 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudų kompensacijų dydžiai 2022 metais

1. Patvirtinti draudėjų nedarbo socialinio draudimo įmokos tarifą – 1,31 procento (terminuotoms darbo sutartims – 2,03 procento).

2. Patvirtinti šalies bendrąjį nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifą – 0,16 procento.

3. Patvirtinti keturias nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifo grupes ir šioms grupėms priskirtų draudėjų mokamų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifus:
1) I grupė – 0,14 procento;
2) II grupė – 0,47 procento;
3) III grupė – 0,7 procento;
4) IV grupė – 1,4 procento.

4. Patvirtinti apdraustųjų asmenų bendrąjį pensijų, ligos, motinystės socialinio draudimo įmokų tarifą – 12,52 procento ir jo dydžius atskiroms valstybinio socialinio draudimo rūšims:
1) pensijų socialiniam draudimui – 8,72 procento;
2) ligos socialiniam draudimui – 2,09 procento 1,99 procento;
3) motinystės socialiniam draudimui – 1,71 procento 1,81 procento.

5. Patvirtinti savarankiškai dirbančių asmenų pensijų, ligos, motinystės, nedarbo socialinio draudimo įmokų tarifus:
1) pensijų socialiniam draudimui – 8,72 procento;
2) ligos socialiniam draudimui – 2,09 procento 1,99 procento;
3) motinystės socialiniam draudimui – 1,71 procento 1,81 procento;
4) nedarbo socialiniam draudimui – 1,31 procento.

6. Patvirtinti valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifus asmenų draudimui Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis:
1) pensijų socialiniam draudimui – 8,72 procento;
2) ligos socialiniam draudimui – 2,09 procento 1,99 procento;
3) motinystės socialiniam draudimui – 1,71 procento 1,81 procento;
4) nedarbo socialiniam draudimui – 1,31 procento;
5) nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui taikomi šio straipsnio 3 dalyje nustatyti tarifai.

7. Patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) veiklos sąnaudų kompensacijos už išmokų, finansuojamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, skyrimą, mokėjimą, pristatymą ir išieškojimą dydį – 1,4 procento nuo šioms išmokoms skirtos valstybės biudžeto lėšų sumos.
8. Patvirtinti Fondo veiklos sąnaudų kompensacijos už pensijų kaupimo dalyvio lėšomis mokamų įmokų surinkimą ir pervedimą pensijų kaupimo bendrovėms dydį – 0,13 procento nuo surinktų ir pervestų įmokų sumos (ne daugiau negu 499 tūkst. eurų).
9. Patvirtinti Fondo veiklos sąnaudų kompensacijos už papildomai iš valstybės biudžeto lėšų mokamų įmokų pervedimą pensijų kaupimo bendrovėms dydį – 0,09 procento nuo pervestų įmokų sumos (ne daugiau negu 152 tūkst. eurų).
10. Patvirtinti Fondo veiklos sąnaudų kompensacijos už sveikatos draudimo įmokų surinkimą ir pervedimą į Privalomojo sveikatos draudimo fondą dydį – 0,13 procento nuo surinktų ir pervestų (tarpusavyje įskaitytų) įmokų sumos (ne daugiau negu 2 382 tūkst. eurų).
11. Patvirtinti Fondo veiklos sąnaudų kompensacijos už įmokų surinkimą ir pervedimą į Garantinį fondą dydį – 0,31 procento nuo surinktų ir pervestų įmokų sumos (ne daugiau negu 94 tūkst. eurų).
12. Patvirtinti Fondo veiklos sąnaudų kompensacijos už įmokų surinkimą ir pervedimą į Ilgalaikio darbo išmokų fondą dydį – 0,31 procento nuo surinktų ir pervestų įmokų sumos (ne daugiau negu 94 tūkst. eurų).“

_________________

Teisės aktas:

Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas
(2021-12-14 Nr. XIV-749, TAR 2021-12-22, kodas 2021-26580, įsigalioja 2022-01-01)

Pakeistos Adresų formavimo taisyklės

Vyriausybės nutarimu pakeistos ir išdėstytos nauja redakcija Adresų formavimo taisyklės (toliau – Taisyklės).

Įsigalioja 2021-12-21.

Svarbiausi Taisyklių pakeitimai:

– adresas papildytas nauja sudedamąja dalimi – pašto kodu;
– atsisakyta perteklinių adreso formavimo duomenų – išbraukti savivaldybės, seniūnijos, gyvenamosios vietovės ir gatvės kodai;
– nustatyta, kad veiklos dokumentuose adreso sudedamosios dalys išdėstomos laikantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro tvirtinamose universaliosios pašto paslaugos teikimo taisyklėse nustatytos universaliosios pašto paslaugos teikėjui pateikiamų siųsti pašto siuntų adresavimo tvarkos;
– nustatyta, kad adresų objektais nėra laikinieji pastatai ir pastatų priklausiniai, kurie negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, taip pat Lietuvos Respublikos jūrinėje teritorijoje esantys pastatai ir pastatų priklausiniai, butai ar negyvenamosios patalpos, kurios suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai.

VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS PAAIŠKINIMAS

Vidaus reikalų ministerija 2021-12-15 pranešime paaiškino:

„Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymui tobulinti Adresų formavimo taisykles.

Vienas pagrindinių pokyčių – adresas gali būti suteiktas tik realiai esančiam objektui. Siekiant teisinio aiškumo, adresų objektų apibrėžtyse atsisakyta formuluotės „gali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai“, nes ji dėl savo dviprasmiškumo kėlė abejonių ir galėjo būti taikoma neobjektyviai. Pagal šią formuluotę buvo nustatyti skirtingi nekilnojamųjų daiktų vertinimo kriterijai, t. y. kuris daiktas gali būti suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, o kuris ne, ir adresų šiems nekilnojamiesiems daiktams suteikimas, t. y. galimybė suteikti adresą ne tik realiai suformuotam nekilnojamajam daiktui, bet ir nekilnojamajam daiktui, kuris tik gali būti suformuotas ateityje, vadinasi, realiai neegzistuojančiam nekilnojamajam daiktui.

Atsižvelgiant į papildomų laiko sąnaudų poreikį tam, kad būtų patikslintos neteisingai adresuotos siuntos ir gavėjų adresai, nuspręsta papildyti adreso struktūrą pašto kodo duomenimis. Taigi nuo šiol nurodant adresą kartu bus būtina nurodyti ir pašto kodą.

„Visiems svarbu, kad adresų suteikimas būtų skaidresnis ir paprastesnis, o siuntos vartotojus pasiektų kuo greičiau. Dėl šios priežasties ir buvo priimtas sprendimas tikslinti Adresų formavimo taisykles –papildyti pašto kodu ir taip užtikrinti greitus ir sklandžius procesus“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pašto siuntų pristatymo greitis ir jų saugumas laikomi vienais svarbiausių kokybinių kriterijų, tačiau jeigu gavėjo adresas rašomas netiksliai, pašto siuntos gali vėluoti arba būti grąžintos siuntėjui. Pavyzdžiui, Lietuvos miestuose kartojami gatvių pavadinimai, skirtingose, o retkarčiais ir tose pačiose seniūnijose yra vienodai pavadintų gyvenamųjų vietovių ir gatvių, todėl pašto darbuotojams, papildomai peržiūrintiems klaidingai adresuotas siuntas ir mėginantiems patikslinti gavėjų adresus, pašto kodai padeda nustatyti tikrąjį adresatą.

Be to, nutarimu siūloma savivaldybėms iki 2023 m. sausio 1 d. suteikti trūkstamus adresus objektams ir organizuoti gatvių pavadinimų ir adresų objektų numerių gamybą, įrengimą, pritvirtinimą, priežiūrą ir keitimą.“

TEISĖS AKTO NUOSTATOS

ADRESŲ FORMAVIMO TAISYKLĖS

Visi Adresų formavimo taisyklių pakeitimai pateikti palyginamojoje redakcijoje:

Palyginamoji redakcija

_________________

Teisės aktas:

Vyriausybės nutarimas
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 2092 „Dėl Adresų formavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo
(2021-12-15 Nr. 1093, TAR 2021-12-20, kodas 2021-26266, įsigalioja 2021-12-21)

Pakeistas LR administracinių nusižengimų kodeksas

Pakeistas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas.

Įsigalioja 2021-12-04.

Siekiant sugriežtinti atsakomybę už gamtos ir aplinkos šiukšlinimą, kai į miškus, palaukes, kitas nuošalesnes vietas vežamos statybinės, buitinės atliekos, padangos ir kitos šiukšlės bei teršalai, nustatyta, kad už aplinkos teršimą gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankių, kuriais atliekomis buvo atsikratoma, transporto priemonių, kuriomis atliekos buvo vežamos ir atliekomis atsikratoma, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimas.

TEISĖS AKTO NUOSTATOS

ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSAS

Kodekso 29 straipsnio 4 dalis išdėstyta taip:

(29 straipsnis. Turto konfiskavimas)

„4. Už šio kodekso 47 straipsnyje, 60 straipsnio 3 dalyje, 65, 122, 125, 127, 142, 174, 208 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 213 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, 215 straipsnio 4 dalyje, 218 straipsnyje, 234-2 straipsnio 1 dalyje, 240, 245 straipsniuose, 247 straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse, 272, 273, 274 straipsniuose, 290 straipsnio 2, 3, 5, 6, 7, 8 dalyse, 291 straipsnio 1, 2, 4, 6, 7 dalyse, 293 straipsnio 3 dalyje, 299 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse, 346 straipsnyje, 393 straipsnio 3, 8, 9 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalyse, 427, 464, 465, 466, 467, 468, 470 straipsniuose, 473 straipsnio 4 dalyje, 474 straipsnio 4 dalyje, 475, 524, 557-1 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu:
1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti;
2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;
3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;
4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;
5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.“

Kodekso 247 straipsnis papildytas nauja 53 dalimi:

(247 straipsnis. Atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymas)

53. Už šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankių, kuriais atliekomis buvo atsikratoma, transporto priemonių, kuriomis atliekos buvo vežamos ir atliekomis atsikratoma, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimas.

Pateikiame aukščiau minėtas 247 straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalis (šios dalys nebuvo keičiamos):

„9. Aplinkos užteršimas vieno kubinio metro ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu
užtraukia baudą nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.“

„10. Šio straipsnio 9 dalyje numatyta veika, kai dėl jos nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, rezervatuose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose, biosferos poligonuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose, gamtos paveldo objektų teritorijose, gamtos paveldo objektų buferinėse apsaugos zonose, kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose ir jų apsaugos zonose, rekreacinėse teritorijose, išžvalgytų naudingųjų iškasenų telkiniuose, aerodromų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių), meteorologinių stebėjimų aikštelių, vandens matavimo stočių apsaugos zonose, Šiaurės Lietuvos karstinio regiono intensyvaus karsto žemėse, šaltiniuotose vietose ir pelkėse, geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių ir valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonose,
užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų.

11. Aplinkos užteršimas vieno kubinio metro ir didesniu pavojingų atliekų kiekiu
užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų.

12. Šio straipsnio 11 dalyje numatyta veika, kai dėl jos pavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, rezervatuose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose, biosferos poligonuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose, gamtos paveldo objektų teritorijose, gamtos paveldo objektų buferinėse apsaugos zonose, kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose ir jų apsaugos zonose, rekreacinėse teritorijose, išžvalgytų naudingųjų iškasenų telkiniuose, aerodromų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių), meteorologinių stebėjimų aikštelių, vandens matavimo stočių apsaugos zonose, Šiaurės Lietuvos karstinio regiono intensyvaus karsto žemėse, šaltiniuotose vietose ir pelkėse, geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių ir valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonose,
užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų.

13. Aplinkos užteršimas penkių kubinių metrų ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu
užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų.

14. Šio straipsnio 13 dalyje numatyta veika, kai dėl jos nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, rezervatuose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose, biosferos poligonuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose, gamtos paveldo objektų teritorijose, gamtos paveldo objektų buferinėse apsaugos zonose, kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose ir jų apsaugos zonose, rekreacinėse teritorijose, išžvalgytų naudingųjų iškasenų telkiniuose, aerodromų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių), meteorologinių stebėjimų aikštelių, vandens matavimo stočių apsaugos zonose, Šiaurės Lietuvos karstinio regiono intensyvaus karsto žemėse, šaltiniuotose vietose ir pelkėse, geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių ir valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonose,
užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių trijų šimtų eurų.

15. Aplinkos užteršimas penkių kubinių metrų ir didesniu pavojingų atliekų kiekiu
užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių trijų šimtų eurų.

16. Šio straipsnio 15 dalyje numatyta veika, kai dėl jos pavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, rezervatuose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose, biosferos poligonuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose, gamtos paveldo objektų teritorijose, gamtos paveldo objektų buferinėse apsaugos zonose, kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose ir jų apsaugos zonose, rekreacinėse teritorijose, išžvalgytų naudingųjų iškasenų telkiniuose, aerodromų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių), meteorologinių stebėjimų aikštelių, vandens matavimo stočių apsaugos zonose, Šiaurės Lietuvos karstinio regiono intensyvaus karsto žemėse, šaltiniuotose vietose ir pelkėse, geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių ir valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonose,
užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų.“

_________________

Teisės aktas:

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 ir 247 straipsnių pakeitimo įstatymas
(2021-11-25 Nr. XIV-714, TAR, 2021-12-03, kodas 2021-25141, įsigalioja 2021-12-04)

Patvirtinti metiniai vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičiai 2022 metais

Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtinti metiniai vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičiai 2022 metais:

Metiniai vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiai:
– esant penkių darbo dienų savaitei – 20,9 darbo dienos (251 darbo diena : 12 mėnesių);
– esant šešių darbo dienų savaitei – 25,2 darbo dienos (302 darbo dienos : 12 mėnesių).

Metiniai vidutinio mėnesio darbo valandų skaičiai:
– esant penkių darbo dienų savaitei – 166,8 darbo valandos (2 002 darbo valandos : 12 mėnesių);
– esant šešių darbo dienų savaitei – 166,8 darbo valandos (2 002 darbo valandos : 12 mėnesių).

METINIŲ VIDUTINIO MĖNESIO DARBO DIENŲ IR VALANDŲ SKAIČIŲ TAIKYMO ATVEJAI

Metiniai vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičiai taikomi Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 7 punkte nustatytais atvejais:

„7. Tais atvejais, kai įstatymais, kolektyvine ar darbo sutartimi garantuojamas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (jo dalis) ar kelių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių suma nenurodant konkrečios datos (išeitinė išmoka ir kita), vidutinis mėnesinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: darbuotojo vienas vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vienas vidutinis valandinis darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal Aprašą, dauginamas iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų arba vidutinio mėnesio darbo valandų skaičiaus pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką, kasmet tvirtinamo socialinės apsaugos ir darbo ministro.“

_________________

Teisės aktas:

Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas
Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2022 metais patvirtinimo
(2021-12-16 Nr. A1-916, TAR, 2021-12-17, kodas 2021-26006, įsigalioja 2021-12-16)

Nuo 2022-01-01 didinami atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams

Pakeistas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (toliau – Įstatymas).

Įsigalioja 2022-01-01.

Šiuo pakeitimu didinami atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams.

ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTERIJOS PAAIŠKINIMAS

Nuo 2022-01-01 mokslininkų atlyginimai augs vidutiniškai ne mažiau kaip dešimtadaliu
(2021-12-07)

TEISĖS AKTO NUOSTATOS

MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMAS

Įstatymo 721 straipsnio 4, 5 ir 14 dalys išdėstytos taip:

(Redakcinio pobūdžio pakeitimas, nežymėjome)
„4. Darbuotojo pareiginei algai apskaičiuoti taikomas Seimo patvirtintas atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Pareiginė alga nustatoma bazinį dydį padauginus iš tai pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficiento.“

5. Pareiginės algos koeficientai yra šie:
1) instituto direktoriaus – 10,81–19,28 11,89–21,21;
2) instituto mokslinio sekretoriaus – 8,12–15,52 8,93–17,07;
3) vyriausiojo mokslo darbuotojo – 9,31–16,76 10,24–18,44;
4) vyresniojo mokslo darbuotojo – 8,12–13,02 8,93–14,32;
5) mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo 8,12–9,908,93–10,89;
6) jaunesniojo mokslo darbuotojo – 7,74–9,16 8,51–10,08.“

(Redakcinio pobūdžio pakeitimas, nežymėjome)
„14. Darbuotojų valandinis atlygis už pedagoginį darbą apskaičiuojamas jų pareiginės algos koeficientus, nustatytus vadovaujantis šio straipsnio 5, 6 ir 10 dalių nuostatomis, padauginus iš 3,18 bazinio valandinio atlygio dydžio, apskaičiuoto bazinį dydį padalijant iš metinio vidutinio mėnesio darbo valandų skaičiaus, kurį kiekvienais metais tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.“

_________________

Teisės aktas:

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 72-1 straipsnio pakeitimo įstatymas
(2021-12-07 Nr. XIV-723, TAR, 2021-12-15, kodas 2021-25841, įsigalioja 2022-01-01)

Patvirtintas Baudų už vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymą dydžio nustatymo tvarkos aprašas

Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimu, kuris įsigalioja 2022-01-03, numatytos didelės baudos už vartojimo sutarčių sąlygų, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimu buvo pripažintos nesąžiningomis, tolesnį taikymą po atitinkamo teismo sprendimo įsiteisėjimo arba Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo paskelbimo.

Įstatyme nustatytos tik maksimalios baudų už vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymą ribos. Nustatyta, kad gali būti skiriama bauda iki 3 procentų metinių pajamų, bet ne didesnė negu 100 000 eurų, o pažeidimą padarius pakartotinai per vienus metus, – bauda iki 6 procentų metinių pajamų, bet ne didesnė negu 200 000 eurų.

Pagal Įstatymo nuostatas, baudų dydžių nustatymo tvarką turi patvirtinti Vyriausybė.

ĮSTATYMO NUOSTATOS

Daugiau apie Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatas buvo rašyta šioje apžvalgoje.

VYRIAUSYBĖS NUTARIMO NUOSTATOS

BAUDŲ UŽ VARTOJIMO SUTARČIŲ NESĄŽININGŲ SĄLYGŲ TAIKYMĄ DYDŽIO NUSTATYMO TVARKOS APRAŠAS

Apraše nustatyta, kad už vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų tolesnį taikymą ir už rašytinių įsipareigojimų nesilaikymą skiriamos baudos dydis apskaičiuojamas trimis etapais:

– pirmajame etape apskaičiuojamas pradinis baudos dydis (pradinis baudos dydis lygus 1,5 procento (pakartotinai pažeidus – 3 procentams) verslininko pajamų praėjusiais finansiniais metais, o jei verslininkas veikia trumpiau negu vienus metus, nustatomas pradinis baudos dydis lygus 1,5 procento jo pajamų einamaisiais finansiniais metais);
– antrajame etape apskaičiuojamas bazinis baudos dydis (mažinant arba didinant pradinį baudos dydį, atsižvelgiant į vartojimo sutarties nesąžiningos sąlygos pobūdį, taikymo trukmę ir mastą);
– trečiajame etape apskaičiuojamas skiriamos baudos dydis (atsižvelgiant į nustatytas atsakomybę lengvinančias arba sunkinančias aplinkybes skiriamos baudos dydis didinamas arba mažinamas 40 procentų).

_________________

Vyriausybės nutarimas
Dėl Baudų už vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymą dydžio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo
(2021-12-15 Nr. 1069, TAR, 2021-12-16, kodas 2021-25947, įsigalioja 2022-01-03)