Pakeistas Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas

Pakeistas Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas, (toliau – Įstatymas).

Įsigalioja 2025-01-01. Dalis nuostatų įsigalioja 2025-09-01.

Svarbiausi Įstatymo pakeitimai:

1. Patikslinta, kad Įstatymas reglamentuoja veiklos vertinimą, ne tik kasmetinį, bet ir neeilinį (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis ir 5 straipsnis).

2. Numatyta, kad biudžetinių įstaigų darbuotojų kintamoji darbo užmokesčio dalis visais atvejais (ne tik atsižvelgiant į praėjusių metų veiklos vertinimą) negali viršyti 40 procentų pareiginės algos (įstatymo 5 straipsnio 3 dalis). Atvejai, kai kintamoji dalis kitais darbo apmokėjimo sistemoje numatytais atvejais (ne atsižvelgiant į praėjusių metų veiklos vertinimą) buvo didesnė nei 40 procentų, reglamentuoti Įstatymo baigiamosiose nuostatose.

3. Nustatyta, kad priemokų dydžio ribos netaikomos mokytojams ir pagalbos mokiniui specialistams (Įstatymo 8 straipsnio 2 dalis).

4. Atsižvelgus į minimaliosios mėnesinės algos didėjimą nuo 2025-01-01, didinami Įstatymo 1 priede numatyti minimalūs pareiginės algos koeficientai A, B ir C lygio specialistams.

5. Nuo 2025-09-01 didinami pedagoginių darbuotojų pareiginės algos koeficientai (Įstatymo 2 priedas).

Visi pakeitimai pateikti žemiau, palyginamojoje redakcijoje.

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS PAAIŠKINIMAS

Nuo 2025 m. pradžios didėja biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai
(2024-12-30)

TEISĖS AKTO NUOSTATOS

BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO IR KOMISIJŲ NARIŲ ATLYGIO UŽ DARBĄ ĮSTATYMO NR. XIII-198 1, 5, 6, 8, 9 STRAIPSNIŲ IR 1 IR 2 PRIEDŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Palyginamoji redakcija.

_________________

Teisės aktas:

Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 1, 5, 6, 8, 9 straipsnių ir 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymas
(2024-12-19 Nr. XV-82, TAR 2024-12-23, kodas 2024-23077, įsigalioja 2025-01-01)

Pakeistas 2011-04-19 įsakymas Nr. 1K-152 „Dėl viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų konsolidavimo“

Pakeistas 2011-04-19 įsakymas Nr. 1K-152 „Dėl viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų konsolidavimo“.

Taikoma rengiant 2024 ir vėlesnių metų viešojo sektoriaus subjektų grupės metinių finansinių ataskaitų rinkinius.

Visi pakeitimai pateikti žemiau, palyginamojoje redakcijoje.

TEISĖS AKTO NUOSTATOS

2011-04-19 ĮSAKYMO NR. 1K-152 „DĖL VIEŠOJO SEKTORIAUS SUBJEKTŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ KONSOLIDAVIMO“ PAKEITIMAS

Palyginamoji redakcija.

_________________

Teisės aktas:

Finansų ministro įsakymas
Dėl finansų ministro 2011 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 1K-152 „Dėl viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų konsolidavimo“ pakeitimo
(2024-12-31 Nr. 1K-416, TAR 2024-12-31, kodas 2024-23566, įsigalioja 2025-01-01)

Patvirtintas Smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašas

Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu patvirtintas Smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašas, (toliau – Aprašas).

Įsigalioja 2025-01-01.

Aprašas privalomas visiems darbdaviams, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus ir vykdomos ekonominės veiklos.

Ką reikia padaryti, kokius dokumentus parengti:

1. Vietiniuose norminiuose teisės aktuose reglamentuoti smurto ir priekabiavimo darbe draudimą bei atsakomybę darbuotojams, taikantiems smurtą ir priekabiavimą (Aprašo 8.1 papunktis).
2. Nustatyti Tinkamo elgesio / etikos taisykles (Aprašo 8.2 papunktis).
3. Paskirti Atsakingą asmenį, į kurį gali kreiptis darbuotojas, susidūręs darbe su galimomis smurto ir priekabiavimo apraiškomis (Aprašo 8.3 papunktis).
4. Nustatyti Pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarką (Aprašo 8.4 papunktis).
5. Organizuoti Mokymus apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje (Aprašo 8.5 papunktis).

„IV SKYRIUS
MOKYMŲ ORGANIZAVIMAS

19. Darbdavys, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus ir vykdomos ekonominės veiklos, organizuoja darbuotojams mokymus apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje (Darbo kodekso 30 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
20. Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos patvirtinimas, paskelbimas ir darbuotojų supažindinimas su ja (Darbo kodekso 30 straipsnio 5 dalis) nelaikytini mokymais apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje (Darbo kodekso 30 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
21. Mokymai turi būti skirti padėti darbuotojams identifikuoti, suprasti ir veiksmingai reaguoti į smurto ir priekabiavimo atvejus ir turi apimti temas, susijusias su smurto ir priekabiavimo darbe formomis, jų pasekmėmis, tinkamo (etiško) bendravimo, pažeistų teisių gynimo būdais, atvejų analize ir diskusijomis, padedančiomis darbuotojams įgyti reikalingų tinkamo bendravimo ir elgesio darbovietėje žinių.
22. Mokymai organizuojami periodiškai. Mokymų periodiškumą nustato darbdavys, užtikrindamas, kad jie būtų vykdomi ne rečiau kaip vieną kartą per 3 kalendorinius metus.
23. Darbdavys, siekdamas mokymų efektyvumo ir prieinamumo, mokymų būdus ir formą pasirenka pagal įmonės veiklos pobūdį, darbuotojų užimtumą, darbo funkcijų pobūdį bei pasiteisinusią mokymų organizavimo praktiką.
24. Mokymai gali vykti pasitelkiant tiek vidinius, tiek išorinius žmogiškuosius išteklius.
25. Mokymai privalomi visiems darbuotojams, įskaitant dirbančius nuotoliniu ir hibridiniu būdu.
26. Darbdavys nurodo visiems darbuotojams dalyvauti smurto ir priekabiavimo darbe prevencijai skirtuose mokymuose. Jeigu dėl objektyvių priežasčių (neatidėliotinų arba iš anksto suplanuotų būtinų tarnybinių funkcijų vykdymo, nedarbingumo, atostogų, komandiruotės ir pan.) darbuotojas negali juose dalyvauti, jam turi būti sudarytos sąlygos per 5 darbo dienas nuo nurodytų aplinkybių pasibaigimo susipažinti su mokymų medžiaga.
27. Naujai priimtiems darbuotojams turi būti sudarytos sąlygos susipažinti su mokymų medžiaga ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo priėmimo į darbą.
28. Mokymų faktas fiksuojamas įmonės vidiniuose dokumentuose (protokole, dokumentų valdymo sistemoje ir pan.).”

Visas Smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašo nuostatas žr. žemiau, pačiame teisės akte.

LR DARBO KODEKSO NUOSTATOS

Smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašas skirtas LR darbo kodekso 30 straipsnio 4 dalyje numatytoms nuostatoms, susijusioms su smurto ir priekabiavimo darbe prevencija, įgyvendinti.

Pateikiame visą LR darbo kodekso 30 straipsnį:

„30 straipsnis. Darbuotojų garbės ir orumo gynimas, smurto ir priekabiavimo draudimas
1. Darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar darbuotojų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo ar darbuotojų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar darbuotojų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.
2. Smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą, smurtą ir priekabiavimą dėl lyties (smurtas ir priekabiavimas nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), – bet koks nepriimtinas darbdavio (fizinio asmens ar juridinio asmens vadovo) ar kitų darbuotojų taikomas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka ar (ir) atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ir (ar) neturtinė žala. Smurtas ir priekabiavimas draudžiamas:
1) darbo vietose, įskaitant viešąsias ir privačias vietas, kai darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį;
2) pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu arba naudojantis buities, sanitarinėmis ir higienos patalpomis;
3) su darbu susijusių išvykų, kelionių, mokymų, renginių ar socialinės veiklos metu;
4) su darbu susijusio bendravimo, įskaitant bendravimą informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, metu;
5) darbdavio suteiktame būste;
6) pakeliui į darbą ar iš darbo.
3. Darbdavys imasi visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, suteikti:
1) atsižvelgdamas į galimus smurto ir priekabiavimo pavojus, imasi jų šalinimo ir (ar) kontrolės priemonių;
2) nustato pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarką ir supažindina su ja darbuotojus;
3) organizuoja darbuotojams mokymus apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje.
4. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytų būtinų priemonių aprašą tvirtina ir šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytų mokymų periodiškumo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius.
5. Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, šio kodekso nustatyta tvarka įvykdęs informavimo ir konsultavimo procedūras, privalo patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, įprastais darbovietėje būdais ją paskelbti ir įgyvendinti. Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikoje turi būti nustatyta: smurto ir priekabiavimo atpažinimo būdai, galimos smurto ir priekabiavimo formos, supažindinimo su smurto ir priekabiavimo prevencijos priemonėmis tvarka, pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo ir nagrinėjimo tvarka, apie smurtą ir priekabiavimą pranešusių asmenų ir nukentėjusių asmenų apsaugos priemonės ir jiems teikiama pagalba, darbuotojų elgesio (darbo etikos) taisyklės ir kita informacija, susijusi su smurto ir priekabiavimo prevencija.
6. Darbdavys atnaujina smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, atsižvelgdamas į gautus pranešimus apie smurtą ir priekabiavimą, nustatytus smurto ir priekabiavimo atvejus, pasikeitus galimiems jų pavojams ar atsiradus naujų arba pareikalavus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektoriui.”

_________________

Teisės aktas:

Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymas
Dėl Smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašo patvirtinimo
(2024-12-17 Nr. EV-221, TAR 2024-12-17, kodas 2024-22312, įsigalioja 2025-01-01)

Pakeistas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas

Pakeistas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, (toliau – Įstatymas).

Įsigalioja 2025-01-01 ir taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.

Svarbiausi Įstatymo pakeitimai:

1. Įstatyme vartojamos sąvokos suderintos su Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme vartojamomis sąvokomis: darbingumo lygis keičiamas į dalyvumo lygį, „neįgalus vaikas“ keičiamas į  vaiką su negalia, tikslinamos kitos su asmenų negalia susijusios Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 9, 91, 16, 161 punktų ir 20 straipsnio 6 dalies nuostatos. Pažymėtina, kad Įstatyme nustatytos lengvatos asmenims su negalia iš esmės nesikeitė.

2. Įstatymo 20 straipsnyje patikslinta formulė, pagal kurią apskaičiuojamas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), atsižvelgiant į 2025-01-01 didėjančią minimaliąją mėnesinę algą ( MMA).

TEISĖS AKTO NUOSTATOS

GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 17 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Palyginamoji redakcija.

_________________

Teisės aktas:

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymas
(2024-12-05 Nr. XV-32, TAR 2024-12-12, kodas 2024-22084, įsigalioja 2025-01-01)

Pakeistos Metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, metinių ataskaitų, pelno mokesčio informacijos ataskaitų ir su jais susijusių dokumentų teikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui elektroniniu būdu taisyklės

VĮ Registrų centro direktoriaus įsakymu pakeistos ir išdėstytos nauja redakcija Metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, metinių ataskaitų, pelno mokesčio informacijos ataskaitų ir su jais susijusių dokumentų teikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui elektroniniu būdu taisyklės, (toliau – Taisyklės).

Taikoma teikiant 2024 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių metinių finansinių ataskaitų rinkinius ar metines ataskaitas, tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius:

Svarbiausi Taisyklių pakeitimai:

1. Atsižvelgus į Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą, Taisyklėse patikslinta metinių ataskaitų rinkinio sudėtis:
– vietoje metinio pranešimo rengiama vadovybės ataskaita, jei privaloma;
– kai į vadovybės ataskaitą privaloma įtraukti informaciją tvarumo klausimais, kartu su vadovybės ataskaita turi būti pateikta tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada;
– metinę pelno mokesčio informacijos ataskaitą privalo rengti įmonės, kurių pajamos viršija 750 mln. eurų;
deklaracija, nurodyta Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje, (toliau – Deklaracija) teikiama tuo atveju, jei įmonės patronuojančioji įmonė konsoliduotąją vadovybės ataskaitą parengia ir paskelbia vėliau, negu įmonė vadovybės ataskaitą turi parengti ir pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui;
mokėjimų valdžioms institucijoms ataskaitą rengia didelės ir viešojo intereso įmonės, kurios yra gavybos pramonės arba pirmykščių miškų medienos ruošos įmonės.

2. Nustatyta, kad vadovybės ataskaitą (konsoliduotąją vadovybės ataskaitą) galima teikti ne tik PDF, ADOC, ASIC formatais, bet ir ZIP formatu.

Daugiau apie Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo nuostatas buvo rašyta šioje apžvalgoje.

TEISĖS AKTO NUOSTATOS

METINIŲ IR TARPINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIŲ, METINIŲ ATASKAITŲ, PELNO MOKESČIO INFORMACIJOS ATASKAITŲ IR SU JAIS SUSIJUSIŲ DOKUMENTŲ TEIKIMO JURIDINIŲ ASMENŲ REGISTRO TVARKYTOJUI ELEKTRONINIU BŪDU TAISYKLIŲ PAKEITIMAS

Palyginamoji redakcija.

_________________

Teisės aktas:

VĮ Registrų centro direktoriaus įsakymas
Dėl valstybės įmonės Registrų centro generalinio direktoriaus 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. VE-652 (1.3 E) „Dėl Finansinių ataskaitų rinkinių ir su jais susijusių dokumentų teikimo Juridinių asmenų registrui elektroniniu būdu taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo
(2024-12-12 Nr. VE-800 (1.3 E), TAR 2024-12-12, kodas 2024-22061, įsigalioja 2024-12-13)

Pakeistas 8-asis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas (VSAFAS) „Atsargos“

Finansų ministro įsakymu pakeistas 8-asis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas „Atsargos“, (toliau – Standartas).

Taikoma finansinių ataskaitų rinkiniams, rengiamiems už 2025 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančius ataskaitinius laikotarpius.

Pakeitimo esmė:
Nustatyta, kad specialieji drabužiai, uniformos, kita apranga, avalynė ir patalynė yra priskiriami Viešojo sektoriaus subjekto ūkiniam inventoriui (o ūkinis inventorius nuo 2025-01-01 visais atvejais laikomas trumpalaikiu turtu, net ir tuo atveju kai jo vertė viršija nustatytą minimalią viešojo sektoriaus subjekto ilgalaikio materialiojo turto vertę).

Kartu pakeisti 12-asis VSAFAS „Ilgalaikis materialusis turtas“, daugiau – šioje apžvalgoje ir 2-asis VSAFAS „Finansinės būklės ataskaita“ , daugiau – šioje apžvalgoje.

TEISĖS AKTO NUOSTATOS

8-OJO VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTO „ATSARGOS“ PAKEITIMAS

Standarto 5 punkto ketvirtoji pastraipa išdėstyta taip (taikoma ūkiniam inventoriui priskiriant turtą, įsigytą ar pasigamintą nuo 2025-01-01) :

„Viešojo sektoriaus subjekto ūkinis inventorius (toliau – ūkinis inventorius) – materialusis turtas, kuris yra naudojamas daugiau nei vieną kartą ir kurio, įsigijimo ar pasigaminimo savikaina mažesnė už minimalią viešojo sektoriaus subjekto ilgalaikio materialiojo turto vertę (įsigijimo ar pasigaminimo savikainą), nustatytą 12-ajame viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarte „Ilgalaikis materialusis turtas“, taip pat specialieji drabužiai, uniformos, kita apranga, avalynė ir patalynė.“

Standarto 46 punktas išdėstytas taip:

„46. Ūkinis inventorius, įsigytas už simbolinį atlygį per dvylika mėnesių iki perėjimo prie VSAFAS dienos, perėjimo prie VSAFAS dieną įvertinamas tikrąja verte, kuri laikoma jo įsigijimo savikaina. Jei tokio ūkinio inventoriaus įvertinta tikroji vertė yra didesnė už minimalią viešojo sektoriaus subjekto ilgalaikio materialiojo turto vertę (įsigijimo ar pasigaminimo savikainą), nustatytą 12-ajame VSAFAS „Ilgalaikis materialusis turtas“, toks turtas, išskyrus specialiuosius drabužius, uniformas, kitą aprangą, avalynę ir patalynę, perėjimo prie VSAFAS dieną pergrupuojamas į atitinkamą ilgalaikio materialiojo turto grupę.“

_________________

Teisės aktas:

Finansų ministro įsakymas
Dėl finansų ministro 2008 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 1K-220 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 8-ojo standarto patvirtinimo“ pakeitimo
(2024-10-22 Nr. 1K-339, TAR 2024-10-22, kodas 2024-18302, įsigalioja 2024-10-23)

Aktualu didelėms įmonėms

Įgyvendinant ES direktyvą, pakeistas Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, (toliau – Įstatymas) ir kiti susiję įstatymai.

Įsigalioja 2024-12-01.

Įstatymo pakeitimu siekiama lyčių pusiausvyros didelių įmonių, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, valdymo ir priežiūros organuose. Nuostatos dėl lyčių pusiausvyros didelėse įmonėse taikomos toms įmonėms, kuriose sudaromos valdybos ir (ar) stebėtojų tarybos.

Nustatyta, kad iki 2026-06-30 didelės įmonės turi pasiekti, kad jų valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užimtų ne mažiau kaip 33 proc. (bet ne daugiau kaip 49 proc.) įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų.

Didelė įmonė – įmonė, kurios ne mažiau kaip 2 rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija šiuos dydžius:
1) balanse nurodyto turto vertė viršija 25 milijonus eurų;
2) pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus viršija 50 milijonų eurų;
3) vidutinis metinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus  viršija 250 darbuotojų.

Didelės įmonės įpareigotos teikti statistinę informaciją apie lyčių atstovavimą valdymo ir priežiūros organuose (atstovavimo procentus pagal lytį). Pažymėtina, kad nustatyti skirtingi šios informacijos pateikimo būdai didelėms įmonėms, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, (toliau – „biržinės bendrovės“) ir kitoms didelėms įmonėms. Įstatymo 6-1 straipsnio 5 dalyje nurodyta:

„5. Didelės įmonės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka rengiamoje bendrovės valdymo ataskaitoje pateikia statistinę informaciją apie lyčių atstovavimą įmonės valdymo ir priežiūros organuose (atstovavimo procentus pagal lytį), nurodo priemones, kurių įmonė jau ėmėsi arba ketina imtis tam, kad jos valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užimtų ne mažiau kaip 33 proc. (bet ne daugiau kaip 49 proc.) įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų, ir priežastis, jeigu šios proporcijos nepavyksta pasiekti. Kitos didelės įmonės, kitaip nei didelės įmonės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, parengia lyčių lygybės ataskaitą pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą formą, joje pateikia statistinę informaciją apie lyčių atstovavimą didelės įmonės valdymo ir priežiūros organuose (atstovavimo procentus pagal lytį), nurodo priemones, kurių įmonė jau ėmėsi arba ketina imtis tam, kad įmonės valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užimtų ne mažiau kaip 33 proc. (bet ne daugiau kaip 49 proc.) didelės įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų, ir priežastis, jeigu šios proporcijos nepavyksta pasiekti.“

INFORMACIJOS APIE LYČIŲ ATSTOVAVIMĄ ĮMONĖS VALDYMO IR PRIEŽIŪROS ORGANUOSE TEIKIMO REIKALAVIMAI DIDELĖMS „BIRŽINĖMS BENDROVĖMS“

Tiksliau nei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6-1 straipsnio 5 dalyje, šis reikalavimas yra nurodytas Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 12 punkte:

„Įmonių, kuriose sudaromos valdybos ir (ar) stebėtojų tarybos, vadovybės ataskaitos dalyje, skirtoje informacijai apie bendrovių valdyseną, turi būti pateikiama ir statistinė informacija apie lyčių atstovavimą įmonės valdymo ir priežiūros organuose (atstovavimo procentai pagal lytį), priemonės, kurių įmonė jau ėmėsi arba ketina imtis tam, kad įmonės valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užimtų ne mažiau kaip 33 proc. (bet ne daugiau kaip 49 proc.) įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų, ir priežastys, jeigu šios proporcijos nepavyksta pasiekti.“

Teisės akto nuostatos:

Palyginamoji redakcija (Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo Nr. XIV-2811 3, 24 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas, 2024-10-03 Nr. XIV-3012)

INFORMACIJOS APIE LYČIŲ ATSTOVAVIMĄ ĮMONĖS VALDYMO IR PRIEŽIŪROS ORGANUOSE TEIKIMO REIKALAVIMAI KITOMS DIDELĖMS ĮMONĖMS

Kitos didelės įmonės, kitaip nei didelės įmonės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, lyčių lygybės ataskaitą rengia pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą formą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas
Dėl Lyčių lygybės ataskaitos formos patvirtinimo
(2024-11-25 Nr. A1-797, TAR 2024-11-25, kodas 2024-20474, įsigalioja 2024-12-01)

TEISĖS AKTO NUOSTATOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-947 1, 2, 9 STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 6-1, 11-1 IR 20 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

Palyginamoji redakcija.

_________________

Teisės aktai:

Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo Nr. VIII-947 1, 2, 9 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6-1, 11-1 ir 20 straipsniais įstatymas
(2024-10-03 Nr. XIV-3011, TAR 2024-10-10, kodas 2024-17776, įsigalioja 2024-12-01)

Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo Nr. XIV-2811 3, 24 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas
(2024-10-03 Nr. XIV-3012, TAR 2024-10-10, kodas 2024-17777, įsigalioja 2024-12-01)

Pakeistas priėmimo į bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklas kriterijų sąrašas

Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu pakeistas Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo programas, ikimokyklinio ugdymo mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą kriterijų sąrašas, (toliau – Kriterijų sąrašas).

Įsigalioja 2024-11-28.

Svarbiausi Kriterijų sąrašo pakeitimai:

1. Panaikinta dar neįsigaliojusi, bet nuo 2026-01-01 numatyta 4.2.7 papunkčio redakcija, nustatanti vieną iš prioritetų, kurie mokiniai turi pirmumo teisę būti priimtais į Mokyklą:
4.2.7. asmenys, ilgiausiai gyvenantys ir gyvenamąją vietą deklaravę Mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje: asmenys, ilgiausiai gyvenantys Mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje ir turintys nuosavybės teisę, nuomos sutartį arba gyvenantys giminystės ryšiais susijusio asmens būste, turi pirmumo teisę prieš registruotus asmenis, ilgiausiai gyvenančius Mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje ir nepateikiančius nuosavybės, nuomos ar kitų sutarčių, nurodančių teisę gyventi toje teritorijoje;“
Lieka šiuo metu galiojanti nuostata:
„4.2.7. asmenys, ilgiausiai gyvenantys ir gyvenamąją vietą deklaravę Mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje;“

2. Į laisvas mokymosi vietas, likusias priėmus mokinius pagal Mokyklai priskirtą aptarnavimo teritoriją, gali būti priimami ir asmenys, negyvenantys Mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Kriterijų sąrašo 5 punktas papildytas nuostata, kad tokiu atveju pirmumas teikiamas asmenims, kurie yra gyvenantys ir gyvenamąją vietą deklaravę savivaldybės teritorijoje.

3. Priėmimas į vidurinio ugdymo programas ir pirmumo eilių sudarymas vykdomas tuo metu, kol mokiniai dar mokosi II gimnazijos klasėje (ir jos yra nebaigę), todėl patikslintas Kriterijų sąrašo 6.1 papunktis.

Visi Kriterijų sąrašo pakeitimai pateikti žemiau, palyginamojoje redakcijoje.

TEISĖS AKTO NUOSTATOS

PRIĖMIMO Į VALSTYBINĘ IR SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLĄ MOKYTIS PAGAL PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO, BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS, IKIMOKYKLINIO UGDYMO MOKYKLĄ MOKYTIS PAGAL PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMĄ KRITERIJŲ SĄRAŠO PAKEITIMAS

Palyginamoji redakcija.

_________________

Teisės aktas:

Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymas
Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2024 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. V-78 „Dėl Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo programas, ikimokyklinio ugdymo mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą kriterijų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo
(2024-11-27 Nr. V-1338, TAR 2024-11-27, kodas 2024-20631, įsigalioja 2024-11-28)

Pakeistas 12-asis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas „Ilgalaikis materialusis turtas“

Finansų ministro įsakymu pakeistas 12-asis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas „Ilgalaikis materialusis turtas“, (toliau – Standartas).

Taikoma finansinių ataskaitų rinkiniams, rengiamiems už 2025 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančius ataskaitinius laikotarpius

Svarbiausi Standarto pakeitimai:

1. Nustatyta, kad ilgalaikiam materialiajam turtui nepriskiriami specialieji drabužiai, uniformos, kita apranga, avalynė ir patalynė (nesvarbu koks yra šių daiktų naudojimo laikas ar įsigijimo savikaina). Ši nuostata taikoma turtui, įsigytam ar pasigamintam po 2025-01-01.

2. Padidinta minimali ilgalaikio materialiojo turto vertė nuo 500 iki 750 eurų.

3. Patikslintas Standarto 86 punktas, žr. žemiau.

TEISĖS AKTO NUOSTATOS

12-OJO VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTO „ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS“ PAKEITIMAS

Standarto 6.8 papunktis išdėstytas taip:

6.8. Ilgalaikis materialusis turtas – materialusis turtas, išskyrus specialiuosius drabužius, uniformas, kitą aprangą, avalynę ir patalynę, atitinkantis visus šiuos kriterijus::
6.8.1. skirtas tam tikroms savarankiškoms funkcijoms atlikti, t. y. prekėms gaminti, paslaugoms teikti, nuomoti ar administraciniams tikslams;
6.8.2. numatomas naudoti ilgiau nei vienus metus daugiau negu vieną veiklos ciklą;
6.8.3. jo įsigijimo ar pasigaminimo savikaina yra ne mažesnė už minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę (įsigijimo ar pasigaminimo savikainą), kuri yra 500 (penki šimtai) 750 (septyni šimtai penkiasdešimt) eurų. Šis kriterijus netaikomas nekilnojamajam turtui, kilnojamosioms kultūros vertybėms, kitoms vertybėms, transporto priemonėms ir šaunamiesiems ginklams, išskyrus vienkartinius šaunamuosius ginklus..

Standarto 86 punktas išdėstytas taip:

„86. Ilgalaikio materialiojo turto vienetai, neatitinkantys Standarte nustatytų ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo kriterijų, pergrupuojami arba nurašomi laikantis Standarto ir kitų VSAFAS reikalavimų, o informacija apie tai pateikiama aiškinamajame rašte, išskyrus atvejus, jei dėl to būtų patirtos didelės laiko ir pinigų sąnaudos, o pergrupavimų bendra suma finansinės būklės ar veiklos rezultatų straipsniams būtų nereikšminga. Informacija apie tokius atvejus ir apskaičiuota pataisymų, kuriuos reikėtų atlikti pergrupuojant turtą, suma pateikiamos aiškinamajame rašte.“

_________________

Teisės aktas:

Finansų ministro įsakymas
Dėl finansų ministro 2008 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 1K-174 „Dėl Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 12-ojo standarto patvirtinimo“ pakeitimo
(2024-10-22 Nr. 1K-338, TAR 2024-10-22, kodas 2024-18301, įsigalioja 2024-10-23)

Viešieji pirkimai, projekto konkursai

Aplinkos ministro įsakymu pakeistos Projekto konkurso organizavimo taisyklės, (toliau – Taisyklės).

Įsigalioja 2024-11-21.

Taisyklės pakeistos siekiant užtikrinti projektų anonimiškumą.

Taisyklių 35 punktas papildytas nauja nuostata:

„Siekdama užtikrinti projektų anonimiškumą, perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas paskiria valstybės tarnautoją ar darbuotoją, atsakingą už informacijos tvarkymą CVP IS, įskaitant pateiktų tiekėjų projektų, tiekėjų prašymų dėl projekto konkurso dokumentų paaiškinimo perdavimo vertinimo komisijai ir atsakymų pateikimą tiekėjams, neatskleidžiant prašymą pateikusio tiekėjo tapatybės. Šis asmuo turi būti pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą, nešališkumo deklaraciją ir negali būti vertinimo komisijos narys. Tiekėjas privalo užtikrinti, kad jo prašyme ar projekte nebūtų pateikta informacija, leidžianti jį identifikuoti, įskaitant tiekėjo pavadinimą, specialistų vardus, pavardes ar kitus rekvizitus.“

TEISĖS AKTO NUOSTATOS

PROJEKTO KONKURSO ORGANIZAVIMO TAISYKLIŲ PAKEITIMAS

Palyginamoji redakcija.

_________________

Teisės aktas:

Aplinkos ministro įsakymas
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 22 d. įsakymo Nr. D1-671 „Dėl Projekto konkurso organizavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo
(2024-11-20 Nr. D1-396, TAR 2024-11-20, kodas 2024-20199, įsigalioja 2024-11-21)